Sekmadienį Palangos bažnyčioje turėjo vykti vienas sakralinės muzikos festivalio "Ave Maria" renginių – Maironio skaitymai. Tačiau koncerto vietą teko skubiai keisti, nes Telšių vyskupas Jonas Boruta Maironio poezijos skaityti ir giedoti bažnyčioje neleido.

Esą kai kurie populiariausių, žinomiausių klasiko eilėraščių posmai neatitinka Bažnyčios kanonų.

Specialiai Maironio 150-osioms gimimo ir 80-osioms mirties metinėms parengta programa – aktoriaus Rimanto Bagdzevičiaus skaitomos šio iškilaus poeto eilės ir Valstybinio Kauno choro atliekamos giesmės bei dainos – turėjo skambėti Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Deja, kai kurie atėjusieji į koncertą rado užrakintas duris – renginys buvo perkeltas į Gintaro muziejaus terasą.

Tokį sprendimą festivalio "Ave Maria" rengėjai priėmė pirmą kartą per ketverius festivalio gyvavimo metus, nors nuo pat pradžių dauguma renginių vykdavo būtent bažnyčiose.

Atlikėjai dėl tokio vyskupo poelgio sako buvę šokiruoti.

"Kai sužinai, kad kai kurie eilėraščiai lygtai neatitinka, anot vyskupo J.Borutos, kanonų arba kad kai kurios dainos turi baigtis būtinai tais posmeliais, o ne tais – tai man primena sovietinę cenzūrą. Aš nežinau, kas čia yra. Man labai keista, nes šitoje situacijoje Maironis, Dievas, tėvynė, Bažnyčia susipynę. Taip?" – svarstė aktorius R.Bagdzevičius.

"Žinoma, čia jų valia, kad kai kurie eilėraščiai, kai kurios dainos negali skambėti bažnyčioje. Man tik kelia nuostabą tai, kad tame sąraše įrašyta "Lietuva brangi", – stebėjosi Valstybinio Kauno choro meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis.

Pasak jo, pareikalauta giesmę baigti kitu, paprastai koncertuose negiedamu, posmu. "Ten lygtai priekaištas, kad dar būtų įdėti posmai "Kai ten per sumą visi sutarę / Gražiai užtraukia "Pulkim ant kelių", / Jausmai bedievių vėl atsigavę / Tikėti mokos iš tų vaikelių". Aš nesuprantu, ar neužtenka tos minties, kad čia Dievas, kuris ir taip jau yra mūsų giedojime?" – kalbėjo dirigentas.

"Žiūrint iš šalies, mano, kaip Maironio tyrinėtojos, pozicijų, tai sunkiai suprantamas toks galbūt siauras požiūris į Maironio kūrybą arba apskritai į literatūrą, kaip meną, poeziją. Nes lyg ir savaime suprantamas dalykas, kad tas krikščioniškasis pasaulėvaizdis ar tikinčiojo patirtis, kokia yra akivaizdi ir Maironio poezijoje, gali būti išreiškiama ne tik siaurai religiniu ar bažnytiniu žodynu", – teigė Maironio kūrybos tyrinėtoja dr. Brigita Speičytė.

Telšių vyskupija situacijos nekomentuoja.

Viešumoje gerbtas dvasininkas, Žemaičių kunigų seminarijos ilgametis rektorius, pamokslininkas, moralinės teologijos profesorius Maironis per savo gyvenimą XIX a. pab.–XX a. pr. buvo kritikuojamas tik dėl per didelio lietuviškumo. Pasak rašytojo, taip pat dvasininko Juozo Tumo-Vaižganto, Maironis kaip tik laikėsi griežtų religinių doktrinų.