Nepaisant visuotinės globalizacijos, kiekviena šalis išsaugo savo unikalumą ir yra kitokia nei kitos. Ir labai dažnai tam, kad užsienyje patirtumėme kažką išties įdomaus ir sykiu neįkliūtume į keblią padėtį ar nepasirodytumėme nemandagūs, turime bent šiek tiek išmanyti šalies mentalitetą, istorinį ar kultūrinį kontekstą. Tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ vadybininkė Irma Baublytė rekomenduoja, kokių dalykų verčiau vengti tarp poilsiautojų iš Lietuvos sparčiai populiarėjančiame Kipre tam, kad ir kipriečiai mūsų sugrįžtančių lauktų labiau, ir šalį pažintumėme geriau.

NEprašykite kečupo ar majonezo. Jei taip pasielgsite, kavinėje ar restorane pasirodysite esantis tikras gero skonio ir net tono neišmanėlis. Tiesa, savo priklausomybės nuo kečupo visiškai neslepia salos ekskolonistai britai ir ypatingų nemalonumų dėl to nepatiria. Vis dėlto kavinėje ar restorane būsite laukiamas labiau jei valgysite taip, kaip tai daro vietiniai ir maistą gausiai apšlakstysite ketvirčiuotų citrinų sultimis. Jos saloje – populiariausias visų patiekalų pagardas.

NEvalgykite vasarą sriubos. Jei aplinkiniai ims jus užjausti dėl prastos sveikatos, greičiausiai būsite paprašę padavėjo arbatos arba sriubos. Kipriečiai šiuos skysčius vartoja tik susirgę arba žiemą. O sriubą – dar ir pagirioms. Apskritai rasti ką nors oro temperatūros Kipre – gana sudėtinga. Visi gėrimai laikomi šaldytuve ir net taurės namuose grūdamos į šaldiklius. 

Neatsipalaiduokite gatvėje ar už vairo. Eismas Kipre vyksta kairiąja kelio puse, tad būkite budrūs. Kaip ir Didžiojoje Britanijoje, kurios kolonija Kipras buvo nuo 1914-ųjų. Sąsajos su sena gera Anglija matyti ir iš automobilių prioritetų – keliuose ypač daug Didžiojoje Britanijoje gaminamų „Land Rover“, „Range Rover“, „Mini Cooper“ ir net galima išvysti legendinių britų automobilių „Vauxhall“, kuriuos perpirko ir dabar gamina „Opel“, tačiau kai kuriose šalyse, pvz., Kipre, tebenaudoja senąjį prekės ženklą. Sala pritaikyta vairuojantiems turistams – daug nemokamų stovėjimo aikštelių, o ant kai kurių kelio ženklų yra užrašai anglų kalba.

NEdrumskite vyrų ramybės. Jei esate moteris, verčiau neikite į vyrų kavines – neišvarys, kava pavaišins, liks mandagūs, bet tikrai leis suprasti, kad jums ten nėra ką veikti. Kipre tebėra išlikusi tradicija, kuomet per vidurdienį tam tikrose kavinėse susirenka vien vyrai ir kalbasi apie politiką bei futbolą. O dar visai neseniai šios kavinės buvo labai aiškiai pasiskirsčiusios pagal politines partijas, tad būdavo labai paprasta nustatyti konkretaus asmens politines pažiūras – tereikėdavo pamatyti, į kokią kavinę jis eina.

NEskriauskite kačių! Dėl švelnaus klimato jų saloje gana daug, tačiau šie gyvūnėliai prižiūrimi, maitinami net jei ir neturi aiškaus šeimininko. Katės ramios ir žmonėms gana abejingos. Pirmais mūsų eros šimtmečiais į salą atgabentos katės apvalė ją nuo tuomet pernelyg išplitusios nuodingų gyvačių populiacijos.

NEvadinkite Kipro Graikija. Kipras yra nepriklausoma respublika, o joje gyvenantys žmonės nori būti vadinami ne graikais, o kipriečiais. Tiesa, jų kalba – graikų kalbos dialektas, vis dėlto saloje 11 tūkst. metų skaičiuojama civilizacija laikoma unikalia.

NEatsisakykite vaišių. Jei esate vaišinami ar kviečiami į svečius, būtinai užsukite. Istorijos apie kipriečių svetingumą, kuris gali trukti ištisas valandas, kuomet į namus kuriuose viešite pamažu suplaukia visas kaimas, gardžiausiais patiekalais nešinas, yra tikroviškos ir šiuolaikiškos. Kipriečiai bendrauja noriai, yra malonūs ir dėmesingi. Tiesūs, atviri, tačiau 100 proc. pozityvūs. Pabuvimas tokioje gerų žmonių prisodrintoje terpėje veikia geriau ir už saulę. Nes saulės yra visur, o tokių žmonių rasi tikrai ne kiekvienoje pasaulio vietoje. Galbūt viena to priežasčių – kipriečiai yra itin religingi (antra religingiausia pasaulio šalis po Maltos), 78 proc. salos gyventojų yra stačiatikiai.

NEsusipainiokite tarp teiginių ir neiginių. Kipriečių „taip“ skamba kaip lietuviškas „ne“ – ir fonetiškai, ir intonacija, ir net garsą lydinti kūno kalba labiau primena neigimą nei pritarimą. Tad jei bendraujate su kipriečiu ir išgirstate iš jo daugsyk pasikartojantį „ne“, jis su jumis sutinka, o ne atvirkščiai. 

NEbambėkite prieš tėvus. Kipre itin gerbiamos šeimos tradicijos. Šeimos saloje gausios, tad praktiškai kas savaitgalį kipriečiai dalyvauja vestuvėse ar krikštynose. Nauda – galimybė bendrauti, trūkumas – asmeninio laiko stoka ir jaunoji kipriečių karta su tuo taikosi vis sunkiau. Vis dėlto pagarba tradicijoms, ir ypač – santuokai, net virto dar viena turizmo šaka – Kipre populiaru tuoktis ir santuoka oficialiai įregistruojama. Beje, į tikras kiprietiškas vestuves susirenka iki kelių tūkstančių žmonių, kurie suneša nuotakai kraitį dovanomis ir pinigais. Dažniausiai jaunos poros iš šių pinigų apsirūpina nekilnojamuoju turtu.

NEnuvertinkite salos gyventojų. Negalvokite, kad atsidūrėte mažoje saloje su mažais miestukais ir labai paprastais  jų gyventojais – net 75 proc. kipriečių turi aukštąjį išsilavinimą. 97,6 proc. gyventojų raštingi, o 76 proc. žmonių kalba angliškai.

NEieškokite lauktuvių oro uoste. Jei nenorite nusivilti asortimentu ir kainomis, mielomis lauktuvėmis draugams ir artimiesiems apsirūpinkite iki įkelsite koją į oro uostą. „Kipre verta pirkti sidabro dirbinius – galima rasti įdomesnių. Geriausia pagalba sutrikusiam virškinimui – it nafta juodas Saldžiosios ceratonijos (ang. Carob tree) sirupas. O tradicinis ir kulinarinio paveldo statusą turintis halumi (halloumi) sūris iš ožkų ir avių pieno mišinio puikiai tiks gardžioms lauktuvėms – šį sūrį galima ir kepti“, - rekomendavo I. Baublytė.

Savo istoriją turi tradicinis desertinis komandaria vynas, gaminamas tik iš Kipre augančių komandaria vynuogių. Būtent dėl šios vynuogių veislės ir iš jų gaminamo vyno garsusis Romos politikas ir karvedys Markas Antonijus Kiprą padovanojo savo mylimajai Kleopatrai. Beje, tokių mažai šaliai, esančiai didžiųjų kryžkelėje (tarp Afrikos, Artimųjų Rytų ir Europos), tekusių skriaudų buvo ne viena - Kiprą 500 metų valdė Osmanų imperija, kuri vėliau perleido salą už simbolinę taurę auksinių.