Amžini optimistai

Daugiau kaip milijoną gyventojų turinčioje Odesoje veiksmo netrūksta.

Pramogų ieškantiems ir rusiškai gerai kalbantiems lietuviams tai – rojus žemėje, ir tam yra nemažai argumentų.

Jaukų, geros būklės kambarį viešbutyje čia galima išsinuomoti ir už kelis eurus, tiek pat kainuoja pica restorane, stebėtinai pigus ir alkoholis.

Šiuo metu Odesoje viešintis klaipėdietis Mindaugas kartu su draugais į Ukrainą atvyko praėjusią savaitę.

Būrelis vyrų už gerai įrengtą šešių kambarių butą pagrindinėje miesto gatvėje moka 70 eurų už parą. Kadangi lietuviai atostogauja septyniese, kiekvienam gyvenimas atsieina po 10 eurų per dieną.

"200 kv. m ploto butas su gražiu vaizdu pro langą visai savaitei man vienam kainuoja apie 70 eurų. Kadangi esame septyniese, nusprendėme nesikreipti į kelionių agentūras, o pasiieškoti ko nors iš vietinių nuomotojų. Nesunkiai radome sutvarkytus, gražius apartamentus, kuriems tikrai nieko netrūksta, šeimininkas irgi malonus, šiek tiek pasiderėjus dar ir nuleido dešimt eurų. O šiaip tai kainos kai kuriuose viešbučiuose juokingos, kambarį įmanoma rasti už keturis eurus. Ir tai tikrai nebus apverktina nakvynė pas močiutę Palangoje ant "sofkutės". Lietuvos verslininkams su išpūstomis kainomis apskritai reikėtų slėptis po lapais",– nusijuokė pašnekovas.

Jo žodžiais, Odesa – kosmopolitinis miestas su draugiškais, šmaikščiais ir gero humoro nestokojančiais žmonėmis, kurie patys neretai pabrėžia neturintys tautybės. Save vadina odesiečiais, arba rusiškai – odesitais.

"Amžini optimistai, labai sąmojingi žmonės. Net yra specifinė odesiečių tarmė, kurią galima palyginti su dialektu žydo, kalbančio rusiškai ir turinčio akcentą. Yra sukurta daugybė anekdotų apie odesiečius ir jų tarmę", – kalbėjo pašnekovas.

Nusitaikė turkai

Dauguma keliautojų sutinka, jog rugsėjis – pats tinkamiausias laikas vykti į Odesą.

Šiuo metu ten 24–27 laipsniai šilumos, tiesioginis skrydis trunka ne ilgiau nei porą valandų, o internete galima rasti lėktuvo bilietų už 70 eurų. Gerai paieškojus – ir pigiau.

Skrydis į abi puses, rezervuojant iš anksto, neviršija 140 eurų.

"Buvau užmatęs bilietą už keliolika eurų, bet man netiko skrydžio laikas. Svarbu pataikyti tinkamu momentu", – įsitikinęs klaipėdietis Mindaugas.

Pabuvojusieji Odesoje vieningai sutinka: kainos nedidelės, moteriška draugija garantuota, o su šimtu eurų kišenėje prabangiame restorane gali jaustis oriai.

Klaipėdietis Darius, ne kartą lankęsis Odesoje, nevyniodamas žodžių į vatą paaiškino, kodėl turistai iš įvairių šalių masiškai ten veržiasi. Ypač musulmonai.

"Vyrams Odesoje labai smagu. Ko anksčiau važiuodavo į Tailandą, dabar važiuoja į Odesą. Pastaraisiais metais ten stipriai išaugo sekso turizmas. Kaip ir turistų iš Turkijos skaičius. Juk jiems Ukraina labai arti, tereikia perskristi Juodąją jūrą. Galima sakyti, vien dėl jų Odesoje klesti naktinė prostitucija. Kasdienis vaizdas nieko nestebina – dar visai jaunutė mergina, įsikibusi storapilviui diedui į parankę. Visai kaip Tailande. Dauguma pritartų, kad moterys ten išties labai gražios, besišypsančios, nereikia nertis iš kailio, kad jas sužavėtum. Pakanka pavaišinti gėrimais ar skaniu maistu ir jos mielai leis laiką tavo draugijoje. Kai kurios tikisi taip susirasti vyrą ir emigruoti. Gal nuskambės nekukliai, bet ukrainietėms lietuviai labai patinka", – patirtimi dalijosi Darius.

Jį taip pat nustebimo neįtikėtinai mažos kainos.

Lygiai prieš metus už lėktuvo bilietus į abi puses lietuvis sumokėjo 120 eurų.

Dar apie du šimtus eurų kainavo erdvus butas su pirtimi ir baseinu pagrindinėje senamiesčio pramogų arterijoje – Derebasovskajos alėjoje. Minėtą sumą dalijosi su trimis draugais.

Taip pat vyras prisiminė pernai viename iš Odesos paplūdimių alaus bokalą pirkęs už pusę euro, už pusės litro degtinės butelį mokėjo du eurus, o už aukščiausios rūšies konjaką – tris eurus.

Maistas parduotuvėse irgi nebrangus, ypač vaisiai: arbūzai, vynuogės, nes visai čia pat – Moldavija, iš kurios atkeliauja tos gėrybės.

"Miestas gyvas, kainos nesikandžioja, ko daugiau reikia, jei atvažiavai papramogauti? Kiek brangesni užsienietiški gėrimai klubuose. Taip pat yra ką aplankyti – Potiomkino laiptai, vienas gražiausių pasaulyje Operos ir baleto teatras. Tiesa, dar šiek tiek dvelkia sovietmečiu dėl įvairių buitinių niuansų, bet tai visai suprantama", – šypsojosi pašnekovas.

Skrido trims dienoms

Vakar iš Odesos į Vilnių parskridę šilutiškiai Kornelijus ir Tomas neslėpė apmaudo, kad reikia grįžti namo.

Kelias dienas trukusios nedidelės atostogos buvo tokios puikios, kad mielai jas būtų pratęsę.

"Ten visai kitas pasaulis", – neslėpė susižavėjimo vyrai.

Šilutiškiai laiką leido turistų pamėgtame Arkadijos paplūdimyje, šėlo viename populiariausių Odesoje naktinių klubų "Ibiza".

"Įsivaizduokite, vakarieniavome prabangiame restorane, kur užsisakėme jūros gėrybių, midijų, iš viso penkis patiekalus. Už tai ir du butelius rūšinio vyno suplojome 85 eurus. Ar Lietuvoje būtų įmanoma kas nors panašaus?" – retoriškai klausė Kornelijus.

Nors eismas Odesoje chaotiškas, tačiau taksi paslaugos žymiai pigesnės nei Lietuvoje.

"Vairuotojai tikrai tiek neplėšia, kiek pas mus. Dešimties kilometrų atstumą nuvažiavome už du eurus. Ir dar smagiai prisijuokėme", – teigė vaikinai.

Kur kas pigesnis susisiekimas viešuoju transportu. Tiesa, juo naudojantis retai pavyksta išvengti kuriozinių situacijų.

Lietuviai juokėsi, kad būtinai turi kas nors sugesti, žmogus išbėgti į kelią ir panašiai.

Juokai gimsta Odesoje

Ne vienas, nors kartą lankęsis Odesoje, pastebi išskirtinį vietinių odesiečių humoro jausmą.

Klaipėdietis Mindaugas atsiminė susidūrimą su senyvu vyriškiu.

Ieškoję kur apsistoti lietuviai pasiteiravo praeivio, gal jis žino, kas nuomoja kambarius.

Žilstelėjusio senuko atsakymas privertė prunkštelėti: "Jums reikia kelioms valandoms? Būsite septyniese? Nes žinau tik dviviečių."

"Ne veltui sakoma, kad odesiečiams būdinga būsena yra humoras. Tai patyrėme savo kailiu. Vietinių humorui sunku rasti lygių", – šyptelėjo pašnekovas.

Odesiečių anekdotai garsūs visoje rusiškai kalbančioje Europos ir Azijos dalyje. Net yra sakoma, kad juokai gimsta Odesoje.

"Jei mėgstate satyriko Michailo Žvaneckio humorą, tuomet suprasite, apie ką kalbu. Tai vaikščiojantis aforizmų rinkinys. M.Žvaneckis, kaip sakė Vytautas Šapranauskas, juokauja intelektualiai. Turi būti pakankamai išprusęs ir gudrus, kad suprastum, apie ką jis kalba", – aiškino klaipėdietis.

Labiausiai humoro jausmo nestokoja taksi vairuotojai.

"Kol nuvažiuoji iš vienos vietos į kitą, gali apsiverkti iš juoko, nesuprasi, kada jie kalba rimtai, o kada juokauja. Tikriems odesiečiams tokia bendravimo forma yra savaime suprantama, tarsi natūrali būsena. Įsivaizduokite, vienoje kavinukėje už barščius sumokėjau pusantro euro, o kitą dieną – jau du. Iš smalsumo paklausiau padavėjos, kodėl sriuba praėjusį kartą buvo pigesnė, tai ji man atšovė: "Kad dar kartą sugrįžtumėte."

Paminklas kyšiui

Mindaugas taip pat atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis, o gal net ir visi gatvių pavadinimai Odesoje – moteriškos giminės.

Taip pat tai vieta, kurią užaugusieji Sovietų Sąjungoje žino kaip Ostapo Benderio, Kisos Vorobjaninovo, legendinių Odesos žydų, "Briliantinės rankos" herojų gimtąjį miestą, kuris visada asocijuodavosi su apsukrumu, kontrabanda, romantika ir laimingomis pabaigomis.

Mieste net yra paminklas, skirtas kyšiui, kurį apelsinais nuo Odesos gyventojų gavo Rusijos caras.

Taip jau susiklostė istoriškai, kad daugiausia čia gyvena ukrainiečių, rusų, bulgarų ir žydų. Pastarųjų kultūros įtaka itin jaučiama mieste ir suteikia jam ypatingą koloritą.

"Gidė pasakojo, jog Odesa visais laikais buvo kosmopolitinis miestas, čia visuomet gyveno daugybė etninių grupių. Iki karo Odesoje buvo įsikūrusi viena didžiausių žydų populiacijų Europoje, tačiau per karą žydai paliko miestą arba buvo sunaikinti. Tuomet jų vietą užėmė naujakuriai rusai", – perpasakojo Mindaugas.

Tiesa, Odesoje laiką leidę lietuviai pastebi, kad turistų gausiai lankomame mieste trūksta tvarkos.

"Dar yra nedidelis "bardakėlis", bet priešingai nei kituose Ukrainos miestuose, vykstančio karo įtampa beveik nejaučiama. Nors pernai miesto centre vaikštinėjo daug apsaugininkų, kareivių, saugumiečių, jaučiausi labai saugiai, nepastebėjome nieko panašaus į konfliktą", – pabrėžė Darius.

Kai kurie pašnekovai atkreipė dėmesį, kad miestas po truputį tampa komercinis, o žmonės nebe tokie nuoširdūs, kokie buvo anksčiau, pradeda vaikytis pinigų.

Todėl nenuostabu, jog po kelerių metų nuvažiavęs ten pasijausi lyg ukrainietiškoje Palangos versijoje.