Tiksliau: „antiena su džiovintomis slyvomis ir kuminu“, „ėrienos paštetas su migdolais ir medumi“, „šernienos paštetas su bruknėmis“. Prancūzijos virtuvė garsi išradingiausio skonio paštetais. Jie čia daromi taip pat seniai, kaip ir raudonasis vynas. Neretai ir kvepia panašiais aromatais. Tiesa, minėtosios našlaitės dažniau dedamos į džemus, tačiau jomis subrendęs prakvimpa Burgundijos raudonasis vynas, neblogai derantis su švelnia paršelio mėsa.

Kvapas - malonumo šaltinis

Vynas daromas tik iš vynuogių, tačiau kvepia visomis įsivaizduojamomis uogomis, vaisiais, daržovėmis, žiedais, žolėmis. Joks kitas gėrimas neturi tokios pirminės aromatų įvairovės. Pastaroji, vyną pabrandinus ąžuolo statinėse, pasipildo saldžiais skrudinimo, saldžių prieskonių kvapais, o palaikius butelyje išsiskleidžia dar nuostabesne puokšte, kurioje jau aptiksime ir odos, riešutų, uogienių aromatų. Vyno aromatui atsiskleisti reikia vietos taurėje, todėl nieku gyvu nepilkite daugiau nei pusę taurės – palikite vietos juodiesiems serbentams, avietėms, aronijoms, šokoladui, vanilei ir grietinėlei.

Su kvapniu vynu reikia kvapnaus maisto. Pusiausvyra - vienodas sudedamųjų dalių svoris yra svarbus vyno ir maisto derinimo principas. Prancūzijos virėjai garsėja sugebėjimu maiste atskleisti aromatus, ir, reikalui esant, juos praturtinti prieskoniais ir kitokiais ingredientais. Ypatingai platus skirtingų aromatų spektras – paštetuose. Antiena čia derinama su baltomis figomis, apelsinais, kriaušėmis, kiauliena - su cinamonu, putpelė - su čiobreliais ir raudonėliu, kalakutiena - su bazilikais ir builiais.

Lytėjimas – malonumo šaltinis

Kartu su aromatais iš uogų žievelių į raudonąjį vyną patenka ir taninai - lytėjimo pojūtį sukeliančios medžiagos. Dėl jų poveikio sveikatai prieš dvidešimt metų pasaulyje kilo raudonojo vyno vartojimo bumas. Taninai jauname vyne gali atrodyti šiek tiek šiurkštūs, sutraukiantys. Tačiau vynui bręstant, jie švelnėja, minkštėja, kol gali tapti šilkinės tekstūros -„kaip vėliavos plazdėjimas burnoje“ sakoma apie idealų švelnumą pasiekusį ir didžiausią lytėjimo malonumą suteikiantį vyną.

Daugiausia taninų yra vynuose iš Pietvakarių Prancūzijos. Ypatingai tamsios spalvos - „juodasis vynas“ iš Kaorso (Cahors) regiono 18 a. buvo laikomas geriausiu raudonuoju vynu pasaulyje. Neveltui jo vardas persikėlė į Rusijos carui vyną gaminančią Masandrą Kryme – kagorai ir dabar bene žinomiausi Ukrainos vynai. Šiandien ypatingą - taniniškiausio vyno pasaulyje reputaciją turi iš ‘Tannat’ vynuogių veislės daromas gretimo Kaorsui - Madirano regiono vynas.

Paštetų tekstūra beveik visada maloniai švelni. Burnoje tirpstanti masė kartais pikantiškai paaštrinama nesumaltos mėsos gabaliukais, specialiai paliktu sukramtomu kremzlės „akmenuku“ ar džiovintos uogos traškumu. Madiranas ir Kaorsas - ir žinomiausi žąsų auginimo regionai pasaulyje. Iš čia mus pasiekia aukščiausios kokybės foie gras – riebiosios žąsų kepenėlės – privaloma daugelio paštetų sudedamoji dalis.

Penktadienį „Vyno klube“

Ateinantį penktadienį “Vyno klube“ Liepų gatvėje - prancūziškų paštetų ir taniniško raudonojo vyno diena. Aromatų įvairovės ir burnoje jaučiamo malonumo kulminacija – 19 valandą vyksiantis vakarėlis - degustacija, į kurią registracija jau prasidėjo.