Praėjusį savaitgalį Barselonos gatvėmis žingsniavusi pagyvenusių žmonių eisena pelnė audringų plojimų. Taip buvo sveikinami tolerancijos parado dalyviai – seksualinių mažumų atstovų motinos ir tėvai, nesigėdijantys savo vaikų netradicinės orientacijos, netgi besididžiuojantys tuo.

Barselona, Ispanija

Iki orgijų – toli gražu

Dar ankstyvą pavasarį su keliais draugais įsigijome bilietus nuskristi į Barseloną pailsėti per ilgąjį Joninių savaitgalį. Tada dar nežinojome, kad šis antras pagal dydį ir svarbą Ispanijos miestas, garsėjantis kosmopolitiškumu ir vietinių avangardinių menininkų pasiekimais, kaip tik birželio pabaigoje pavirsta seksualinių mažumų ir tolerancijos sostine. Čia vyksta gėjų, lesbiečių, biseksualų ir transeksualų šventė, kupina įvairiausių renginių.

Šventės vaizdas suintrigavo, nes dar niekad neteko matyti vaivorykštės spalvų fiestos. Daugeliui iš mūsų yra susidaręs tam tikras tokių švenčių stereotipas: dešimtys tūkstančių spalvingai išsidabinusių, manieringų, apsinuoginusių žmonių okupuoja miestą, paversdami jį vos ne masine orgija.

Šis stereotipas nepasitvirtino. Buvo linksma ir smagu, bet iki orgijų – toli gražu. Per Jonines atvykęs į Barseloną net nepasakytum, kad joje vyksta gėjų ir lesbiečių šventė. Niekur, net ir, pavyzdžiui, įžymiojoje pėsčiųjų alėjoje Rambloje akių nebado didžiuliai plakatai su sveikinimais fiestos dalyviams, niekur nevaikšto nesuskaičiuojama gausybė seksualinių mažumų atstovų. Miestas, atrodytų, gyvena įprastu turistiniu kultūriniu ispaniškai kosmopolitiniu ritmu.

Apie šimtą įvairių renginių

Vis dėlto vaivorykštės spalvomis per Jonines pasipuošia viena nemenka Barselonos dalis tarp miesto universiteto ir Ispanijos aikštės. Bet ir kitais metų laikais nestinga netradicinės orientacijos žmonių, nes būtent čia koncentruojasi didžioji dalis jiems skirtų diskotekų, kavinių, barų, klubų.

Žinoma, per paradą visko kur kas daugiau. Tolerancijos savaitės programėlėje surašyta apie šimtą įvairaus pobūdžio renginių. Kultūrinėje programoje – dokumentiniai ir meniniai filmai, spektakliai, fotografijos ir paveikslų parodos. Rengiamos diskusijos rimtomis temomis: apie gėjų ir lesbiečių tarnybą policijoje, apie katalikybę ir toleranciją, apie diskriminavimą skirtingose pasaulio valstybėse. Vyksta ir sporto pirmenybės – dviračių lenktynės, futbolo rungtynės, kultūristų pasirodymas.

Barselonos ekspozicijų centre, tarp Ispanijos aikštės ir žymiųjų dainuojančiųjų fontanų prie Montdžiuiko kalno, atidaromas ir kelias dienas veikia šventinis kaimelis. Čia šurmuliuoja labai savotiška mugė, kurioje save ir savo idėjas pristato įvairios mažumų teises ir toleranciją ginančios, su diskriminacija kovojančios organizacijos. Čia pat galima užkąsti, pašokti specialiai įrengtoje aikštelėje prie scenos, nuo kurios visą dieną skamba geriausių Barselonos bei iš kitur atvykusių didžėjų sukama šokių muzika.

Netrūko net vaikų

Bene didžiausią nuostabą tolerancijos kaimelyje sukėlė jame atidaryta žaidimų aikštelė... vaikams. Čia tradicinių ir netradicinių šeimų vaikai gali siausti, kol jų tėveliai susipažįsta su lesbiečių ir gėjų teises ginančių organizacijų prisistatymu kaimelyje išsibarsčiusiose palapinėse.

Tik nepagalvokit, kad vaikų žaidimų aikštelėje gausu kokių nors nešvankių atributų, kurie tvirkintų nepilnamečius. Visai ne. Normali žaidimo aikštelė su plastikinių rutuliukų baseinu, kalneliu čiuožinėti, supynėmis, beždžionių taku.

Vaikų joje nestigo visas dienas, kai veikė kaimelis. Mažyliai ne tik linksminosi jiems skirtoje aikštelėje, bet ir su savo tėveliais vaikščiojo po patį tolerancijos kaimelį. Teko matyti, kaip mamytė, priėjusi prie sveikatos įstaigos palapinės, aiškino savo maždaug aštuonmetei dukrai, kodėl svarbu pasiskiepyti nuo hepatitų A ir B.

Ispanijoje netradicinės orientacijos šeimos turi teisę auginti savo vaikus arba įsivaikinti. Todėl šiemet Barselonoje tolerancijos šventėje itin daug dėmesio skirta mažyliams, augantiems su dviem mamytėmis arba dviem tėveliais šeimoje.

"Homo Baby Boom!" – skelbė vienas iš toli matomas plakatas, iškabintas kaimelyje. Išties skaičiuojama, kad šiemet Ispanijoje maždaug penkiskart padidėjo netradicinėse šeimose augančių vaikų.

Putų fiesta

Vaikų būdavo ir vėlyvais vakarais, kai kaimelyje prasidėdavo koncertai. Vieną vakarą šokių aikštelė buvo laistoma putomis. Skambant ritmingoms melodijoms jaunimas rengėsi iki pusės ir nerdavo linksmintis į baltą minkštą jūrą. Ir be tik jaunimas. Besismaginančioje minioje buvo ir vienas kitas vyresnio amžiaus žmogus. Tiesiog pasiima alaus skardinę ir trypia putose išsišiepęs, linksminasi kartu su savo vaikais ir anūkais.

O kartą į putų fiestą įšoko žmoną aikštelės pakraštyje palikęs tėvelis su savo maždaug penkiamete atžala ant pečių. Vaikas nuoširdžiai džiaugėsi krintančiu "sniegu", mėtė jį į aplinkinius, kvietė prisijungti ir mamą, bet ši tik juokdamasi per atstumą fotografavo savo brangiausiuosius. Nulipęs tėveliui nuo pečių berniukas ėmė siausti baltų putų bangose, kol išvargo ir visas šlaputėlis grįžo pas motiną.

Po vidurnakčio vaikų koncerte nebeliko, o putų ir ritmų fiesta tęsėsi iki paryčių.

Agresyvumo – nė kvapo

Kitą dieną miesto gatvėmis pražygiavo tolerancijos paradas. Jam, žinoma, toli iki spalvingų Lotynų Amerikos karnavalinių eisenų.

Barselonos parade per pusantros valandos pražygiavo tik koks tūkstantis kitas žmonių. Dauguma jų buvo pasipuošę vaivorykštės spalvomis, nešė plakatus ir vėliavas, ant šaligatvių sustojusiems ir paradą stebintiems žmonėms dalijo įvairius smulkius suvenyrus, įskaitant labai linksmas kartonines spalvotas vėduokles. Jas gavę vyrai ir moterys tuojau pat pradėdavo naudoti pagal paskirtį – intensyviai vėduotis. Buvo išties karšta.

Eisenos pradžioje gėjų, lesbiečių, biseksualų ir transeksualų organizacijų aktyvistai nešė didžiulę vaivorykštės spalvų vėliavą. Iš paskos sekė uniformuoti gėjų ir lesbiečių policijos asociacijos "Gaylespol" atstovai, dar toliau – netradicinės šeimos su savo vaikais vežimėliuose.

Po to ėjo arba atvirame sunkvežimyje važiavo bei aplinkiniams mojo ir griausmingus susirinkusiųjų aplodismentus "nuskynė" balionėliais apsikarstę gėjų ir lesbiečių tėvai. Plojimų jie sulaukė už tai, kad neatstūmė savo netradicinės orientacijos vaikų, natūraliai ir neskausmingai priėmė gamtos iššūkį jiems, o dabar netgi tuo didžiuojasi ir tai demonstruoja viešai.

Per paradą policijos aplink praktiškai nesimatė. Jos keli automobiliai ir motociklai tik valė kelią eisenai, sustabdydami eismą sankryžose. Nebuvo ir agresyviai nusiteikusiųjų netradicinės orientacijos žmonių atžvilgiu, skirtingai nei Vilniuje per analogišką eiseną šiemet gegužę. Ką jau kalbėti apie agresyvius ir rėksmingus politikus. Tokių Ispanijoje, kaip ir kitose civilizuotose kraštuose, jau seniai nebeliko.

Visiškai nuogas dalyvis

Seksualinių mažumų organizacijų atstovams eisenoje iš paskos sekė būgnininkų ansambliai, kurių ritmingi garsai priminė brazilišką karnavalo dvasią.

Tada pajudėjo įvairių Barselonos gėjų ir lesbiečių klubų įrengtos spalvingos platformos. Čia jau nestigo seksualumo. Išsirengę tobulų kūno formų vaikinai ir merginos šoko, kviesdami visus atvykti būtent į jų atstovaujamus klubus.

Seksualumo buvo ir daugiau. Vienas parado dalyvis buvo visiškai nuogas. Jis žygiavo pasipuošęs tik kepure nuo saulės, ant pečių užsidėjęs kuprinę, rankoje laikydamas nedidelę vaivorykštės spalvų vėliavėlę. Bet niekas nesistebėjo tokiu provokuojamu elgesiu. Tvarkos saugotojai irgi numojo ranka į išsišokėlį.

Paradas baigėsi Ispanijos aikštėje ir tolerancijos kaimelyje. Ten susirinkę maždaug šimtas tūkstančių žmonių visą naktį šėlo dar viename nemokamame koncerte, kuriame pasirodė ispaniškos ir Lotynų Amerikos valstybių žvaigždutės. Iki paryčių. Ir iki kitų metų.