Nacionalinė dailės galerija kviečia nepraleisti galimybės apsilankyti paskutinėje ekskursijoje po parodą "Moters laikas. Skulptūra ir kinas" su kuratore Elona Lubyte.
Menotyrininkė, Lietuvos dailės muziejaus skulptūros rinkinių saugotoja E.Lubytė rytoj 16.30 val. pristatys pagrindines parodą inspiravusias idėjas, ją sudarančius teminius "salynus", parodos istorinį ir kultūrinį kontekstą.
Vėliau, 17.30 val., septintojoje, paskutinėje, filmų peržiūrų programoje žiūrovams bus pristatyti režisierės Bytautės Pajedienės dokumentiniai filmai. Vakarą ves filmų programos sudarytoja, kino kritikė Živilė Pipinytė. Peržiūroje žada dalyvauti ir pati režisierė.
Jos filmo "Dviese" (1974 m.) herojai – menininkų pora tekstilininkė ir grafikė Bronė Valantinaitė-Jokūbonienė ir skulptorius Gediminas Jokūbonis – buvę vadinamosios sovietinio meno nomenklatūros dalis. Rodydama šios šeimos gyvenimą ir kūrybą, režisierė akcentuoja ir oficialiosios propagandos diegiamą požiūrį: menininkas semiasi įkvėpimo iš gamtos ir tautos istorijos, jis negali nutolti nuo liaudies tradicijų, privalo auklėti savęs vertą pamainą.
Filmas "Namai arti" (1976 m.) pasakoja apie Alytaus medvilnės kombinato audėjas. Čia taip pat yra kartų konfliktas – vyresnės moterys nepatenkintos proftechninių mokyklų auklėtinėmis, kurioms stinga motyvacijos dirbti.
Filmo "Kasnakt sapnuoju" (1979 m.) herojės – keturios Kauno Prano Ziberto šilko kombinato audėjos, nusprendusios pagerinti sąjunginį staklininkių rekordą. Ką jos sapnuoja iš tikrųjų, filmo kūrėjams nelabai neįdomu. Daug svarbiau – pašlovinti pasiaukojamą moterų darbą.
Filmo "Dienos suvestinė" (1981 m.) heroje Švenčionių rajono Komunistų partijos sekretorė Viktorija Purvaneckaitė tapo neatsitiktinai. Jos gyvenimas ir buitis atspindi beveik idealios tarybinės moters įvaizdį – vienodai atsidavusi ji rūpinasi ir kolūkių laukais, ir fermomis, ir rajono gyventojais.
Naujausi komentarai