– Rašėte scenarijų tokiems serialams kaip „Moterys meluoja geriau“, „Nemylimi“, „Svetimi“ ir „Pasmerkti“, dabar – imatės naujo serialo „Rimti reikalai“. Kokia buvo reakcija sulaukus prodiuserio skambučio su pasiūlymu? Kas padėjo apsispręsti?

– Šitokio skambučio laukiau vienuolika metų. Tačiau buvo tam tikrų dvejonių. Nesinorėjo  skirtis su pamėgtu darbu prie „Moterys meluoja geriau“ ar „Pasmerkti“ scenarijų. Apsispręsti padėjo tai, kad buvo suburtas profesionalus kolektyvas, sudarytos  puikios kūrybinės sąlygos.     

– Iki šiol dirbote su prodiuseriu Rolandu Skaisgiriu, o pagal jūsų scenarijus pastatyti serialai buvo rodomi TV3 televizijos eteryje. Naujasis serialas „Rimti reikalai“, kurio prodiuseris Andrius Urbanavičius, rudens sezone džiugins LNK televizijos žiūrovus. Kas lėmė tokius pokyčius?

– Kitoks požiūris į darbą, žymiai rimtesnis negu iki tol. Niekas geriau nei scenaristas nežino serialo „sielos“, herojų charakterių, tad pirmą kartą galėjau išsakyti savo argumentus, kodėl vienas ar kitas aktorius tinka arba netinka serialo istorijai. O būdavo, rašai scenarijų ir nežinai, koks aktorius atliks tą ar kitą vaidmenį, pamatai tik tada, kai serialą jau transliuoja televizija. Vakaruose serialų aktorių atrankos nevyksta be scenaristų, jie ten turi lemiamą žodį. Su A. Urbanavičiumi sutariame iš pusės žodžio. Jis jau turėjo priimti dešimtis sprendimų ir visus priėmė teisingus. Sakykime, nusprendėme, kad mums reikia šito aktoriaus, ir Andrius po poros dienų skambina, sako, parašai ant kontrakto sudėti. Neįtikėtinas greitis. Vienas malonumas dirbti su tokiu prodiuseriu. 

– Pagal jūsų scenarijus pastatyti serialai sulaukia milžiniško populiarumo, kokia to paslaptis? Atradote sėkmės receptą?

– Manau, kad gerai žinau, kaip negalima rašyti scenarijaus. Scenaristo karjeros pradžioje buvau linkęs galvoti panašiai, kaip ir dauguma Lietuvos scenaristų – ai, nieko nereikia žinoti, iš Dievo man duotas talentas rašyti scenarijus. Bet darėsi vis sunkiau „iš lempos“ rašyti, tad ėmiau domėtis literatūra apie scenarijaus rašymą, dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, paskaitose, seminaruose. Mokiausi iš tokių meistrų kaip Neilas Landau, Sydas Fieldas, Robertas McKee, Larry Balmagia ir kitų, o su Davidu Isaacu kartu rašėme pirmąsias „Pasmerkti IV“ serijas.  Visas šitas mokymosi procesas man leido vis mažiau daryti klaidų scenarijuje. Tačiau svarbiau už scenarijaus struktūros išmanymą yra emocijos. Nuliūdinti, prajuokint žiūrovą, širdį jam suskaudinti, sukelti empatiją  – šitokiu emociniu takeliu grindžiamos visos televizinės istorijos. Čia scenaristui gali pagelbėti tik fantazija ir intuicija. Šitų dalykų neišmoksi.

– Naujas serialas „Rimti reikalai“ – apie ką jis? Kuo jis panašus ir kuo skiriasi nuo buvusių jūsų darbų? Tikite jo sėkme?

– Apie tris draugus, kuriuos sieja slogi praeitis – praleisti metai nelaisvėje, ir jų bandymą įsitvirtinti laisvėje. Ar panašus į „Pasmerkti“? Taip. Įtampos ir susišaudymų netrūks. Kuo skirsis? Istorijų gausa, energingu pasakojimo stiliumi ir ironišku požiūriu į kai kurias situacijas. Tikiu, kad žiūrovui patiks. Apskritai serialo sėkmę lemia trys dalykai: scenarijus, aktorių atranka ir Dievo pirštas. Dėl pirmų dviejų punktų esu ramus: suburtas visas aktorių žvaigždynas, drąsiai galiu sakyti, kad tokios geros atrankos dar nebuvo. Šiek tiek neramina tik trečias punktas – aplinkybės, kurios yra Dievo valioje.

– Serialas „Rimti reikalai“ apibūdinamas kaip kriminalinė drama ir kartu komedija. Iš pirmo žvilgsnio tai, atrodytų, nesuderinami žanrai. Ką žiūrovai turėtų tikėtis išvysti ekrane?

– Tokia žanrų samplaika vadinama hibridu. „Moterys meluoja geriau“ buvo hibridinis serialas, o ir „Pasmerktuose“ vis išlįsdavo keisti, šypseną keliantys herojai. „Rimti reikalai“ turi daug įtampos, veiksmo, netikėtų posūkių, yra spalvingas savo personažais, tačiau herojai nebijo nusikalbėti ar kvailokai pasielgti, papulti į absurdiškas situacijas. Viskas kaip ir gyvenime.

– Seriale vaidinsiančių aktorių sąrašas išties neeilinis. Režisierius Džiugas Siaurusaitis sako, kad tai – tikra „svajonių komanda“, kaip jums pavyko juos įkalbėti? O gal to nė neprireikė?

– Man tai yra mistika. Aišku, džiaugiuosi. Didžiausias nuopelnas režisieriaus – juo aktoriai pasitiki. Viliuosi, kad klausimas, kas rašys scenarijų, aktoriams irgi padėjo lengviau apsispręsti. Aš tik su pora aktorių kalbėjausi, su kuriais per ilgus bendradarbiavimo metus esu susibičiuliavęs. Labai juos norėjau matyti seriale ir jie be įkalbinėjimų sutiko. Daug triūso įdėjo ir prodiuseris. Jo dėka visi aktoriai per savaitę sudėjo parašus.  

– Džiugas Siaurusaitis yra žinomas šalies aktorius, tačiau šis serialas pirmasis, kuriame jis užims vyriausiojo režisieriaus kėdę. Ar nebaisu savo kūrinį patikėti pradedančiam režisieriui? 

– Nė kiek nebaisu, nes Džiugas „moka“ skaityti scenarijų, puikiai permano scenaristų sumanymus, nuolatos laikome pulsą ant svarbių scenarijaus vietų, jas išsamiau panagrinėjame. Baisu yra patikėti scenarijų režisieriui, kuris savo nuožiūra ima keisti, darkyti scenarijų ir rezultatą, tikrą jovalą pamatai tik TV ekrane. Yra ir taip buvę.  

– Kada baigiasi jūsų kaip scenaristo darbas – vos padėjus serialo scenarijų ant stalo, o galbūt dalyvaujate viso serialo filmavimo metu?

– Vos padėjęs tašką paskutinėje scenarijaus serijoje, imiesi naujo projekto. Net nėra kada atvažiuoti į filmavimo aikštelę, nors tokia patirtis padėtų rašant scenarijų. Per metus susidaro 120–150 serijų.  O kur dar perrašinėjimai, taisymai? Velniškas tempas. Bet nepavargstu, nes toks darbas man patinka. Su Džiugu esu pažįstamas nuo „Moterys meluoja geriau“ laikų. Puikus aktorius. Jis vaidins ir naujame seriale, tačiau tikrai nejuokins žiūrovų. Laikas surimtėti. Su prodiuseriu A. Urbanavičiumi keletą metų palaikėme kolegiškus santykius, tačiau serialų kūrimų klausimais neduodavau net patarimo, nes to nedaryti įpareigojo sutartis su televizija. Kartą net pasakiau, nekalbu ta tema, nes tu esi konkurentų kanale, bet jei kada dirbsiu tavo kompanijoje, galėsi būti ramus, kad tokios nuostatos laikysiuosi ir tavo konkurentų atžvilgiu. Išsipildė.

Man, kaip scenaristui, imponuoja aktoriaus noras vaidinti. Tada ir aš už jį imu sirgti scenarijuje, stengiuosi subtiliau, tiksliau padėlioti dialogą, rasti vietos istorijoje. Taip nutiko su aktoriumi Josifu Baliukevičiumi, „Pasmerktuose“ kūrusiu Kuperio personažą. Pradėjo nuo antraplanio vaidmens, paskui užaugo iki pagrindinio serialo aktoriaus. Po pirmų nufilmuotų scenų atsirado stipri nuojauta, kad yra potencialo, ir išspaudėm maksimumą. Josifui visada rūpi jo kuriamo herojaus charakteris, motyvacija, dažnokai kartu aptariame įvairius niuansus. Ir tik dar kilus šio serialo idėjai, žinojau, kad pagrindiniam vaidmeniui tinka tik J. Baliukevičius. Nemažą indėlį į „Pasmerktų“ sėkmę įnešė ir kitas mano bičiulis Justinas Barkus, pagyvinęs serialą kovos scenomis. Jis mane privertė gilintis į veiksmo scenas, po pažinties su Justinu seriale atsirado daugiau veiksmo. Buvo drąsiau, lengviau rašyti, žinant, kad yra aktorius, kuris susitvarkys su veiksmo scenomis.        

– Viename savo interviu esate minėjęs, kad kai pradėjote rašyti scenarijų serialui „Moterys meluoja geriau“, užsibrėžėte, jog „nukalsite“ tuo metu reitinguose karaliavusią „Nekviestą meilę“. Kokius tikslus keliate serialui „Rimti reikalai“? Ar taikinys jau numatytas?

– Mano, kaip scenaristo, tikslas visada buvo ir išlieka tas pats: reitingai, pirmauti reitinguose, būti žiūrimiausiu serialu. Daug metų tai pavykdavo, o dabar prie šito tikslo prisijungė ir labai ambicingas, draugiškas kolektyvas. Kas gali sutrukdyti pasiekt tikslą? Jei Dievo pirštas išjungtų elektrą visoje Lietuvoje ir niekas negalėtų įsijungti televizoriaus.