– Pirmasis jūsų į "YouTube" įkeltas vaizdo įrašas, kuriame pašiepėte "Coca-Cola" reklamą su influenceriais, buvo skirtas draugams, artimiesiems pralinksminti. Tikėjotės kelių šimtų, bet ne daugiau negu 241 tūkst. peržiūrų. Jei pirmasis blynas nebūtų susilaukęs tokios didžiulės sėkmės, ar vis vien būtų peraugęs į tolesnius smagius filmukus "YouTube" platformoje?

– Sulaukus daug sekėjų, atsiranda paskata kurti toliau. Bet kuriuo atveju ir antrą, ir trečią vaizdo įrašą būčiau kūręs. Negaliu tvirtai teigti, kad taip pat ir tokiais pat tempais, jei nebūtų buvę jokio pasisekimo. Labai smagu, kad po pirmojo vaizdo įrašo buvo toks sniego gniūžtės efektas.

– Nors ir nesate profesionalus reklamos kūrėjas ar socialinių medijų ekspertas, kuo galėtumėte paaiškinti tokį savo populiarumą? Apskritai, kuo geras turinys skiriasi nuo prasto?

– Tikriausiai pataikiau į dar tuščią videoformato nišą. Kažkada diskutavome su Olegu Šurajevu, kad toji niša – ne tik tuščia, nėra gerai darančių tokio formato vaizdo įrašus. Mano pasirinkta tematika, matyt, labai tinka lietuviškam mentalitetui, juk yra stereotipas, kad lietuviui labai įdomu, kas vyksta svetimame darže, o aš savo temomis paliečiu garsius žmones. Užkabinau kažką, kas patiko, pasirodė įdomu žmonėms – per komišką prizmę pateikiu įžvalgas apie tam tikrą turinį, socialinių medijų reiškinį, žmogų ar panašiai.

– Kodėl pasirinkote būtent vaizdo įrašo formą, o ne, pavyzdžiui, memų kūrimą ar juokingų tekstų rašymą? Ar tai buvo taikymas į vyraujančias madas, o gal jums pačiam būtent toks žanras artimesnis?

– Vienas didžiausių mano hobių yra žiūrėti "YouTube". Televizijos nežiūriu, man ją pakeičia ši platforma, būtent tokio formato vaizdo įrašai, – angliškai ši bendruomenė vadinasi commentary videos. Tai yra mano mėgstamiausias vaizdo turinio formatas. Gana ilgai galvojau, kokius filmukus kurti, o paskui supratau, kad visą laiką atsakymas buvo man prieš akis. Juk geriausiai kurti tokį turinį, kokį pats žiūri, koks tau labiausiai patinka.

– Dirbate duomenų analitiku. Galbūt kūrybinė veikla jūsų gyvenime yra tam tikra atsvara tokiam, galima sakyti, ne itin įvairiaspalviam pagrindiniam darbui?

– Išties mano dieninis darbas yra labai nekūrybingas, vienspalvis, gana sausas. O po darbo atradau savo platformą, kur parodau tam tikrą savo kūrybą, taigi šios veiklos viena kitai yra atsvara. Kaip kažkada minėjo "Zip FM", naktį užsidedu skraistę ir tampu "YouTube" Betmenu.

– Ar dažnai atsižvelgiate į komentarus, žiūrovų nuomones ir rekomendacijas, kai renkatės temą naujam filmukui?

– Visus drąsinu, jei tik pamatys kažką įdomaus, siųsti man. Žmonės tikrai daug ko atsiunčia. Pirmųjų vaizdo įrašų temas – kokakolos ir Betsafe šokėjų reklamas – man atsiuntė draugas, kuris vis atkasa tokius perlus ir atsiunčia truputį pasijuokti. Dėl išrankumo peržiūriu tą reiškinį, kuriuo galima būtų pavadinti kito mano filmuko herojų Vytautą Juodešką, ar kažkokią reklamą ir žiūrėdamas iškart rašausi ant lapo, ar yra pakankamai "mėsos", kad sukurčiau 10 min. filmuką.

– Kokie komikai, internetinių platformų tinklaraštininkai, vlogeriai padarė didžiausią įspūdį? Galbūt kai kurie iš dalies suformavo ir jūsų stilių?

– "YouTube" žiūriu tik anglų kalba. Jau esu ne kartą minėjęs Cody Ko – jis mano mėgstamiausias komikas. Dar labai didelę įtaką padarė h3h3 (Ethanas Kleinas), nes jis ir yra šio formato "YouTube" pradininkas. Tada Leonas Lushas, Chrisas Ray Gun, žinoma, pats didžiausias youtuberis PewDiePie – įkvėpimas, daug iš jo pasiėmiau linksmų nesąmonių. Prie favoritų priskirčiau iDubbbz, Pyrocynical, Drew Gooden. Jei kažkas atsisėstų ir peržiūrėtų visus jų vaizdo įrašus, su manaisiais rastų panašumų. Pavyzdžiui, Leon Lush komentarų skaitymą, Cody Ko – bendrą humorą ir manierą, persidengiančius dalykus su Drew Gooden. Yra daug mažų ir netgi didelių detalių, kurias esu pasiėmęs iš šių kanalų. Tiesiog pateikiu tokią savo mišrainę su elementais iš mėgstamiausių kanalų.

Humoras turi daug stipresnę galią negu moralizavimas ar apeliavimas į liūdesį ir panašias emocijas. Puiku, jei sugebi per humoro prizmę įteigti kažkokią idėją, paliesti kažkokią socialinę problemą.

– Neretai tie, kurie nepabijo komentuoti visuomenėje aptarinėjamų ir prieštaringai vertinamų asmenų, susiduria su kaltinimais, esą skatina patyčias. Gal ir pačiam teko išgirsti panašios kritikos? Apskritai, kur yra linija, skirianti sveiką humorą ir skaudžias patyčias?

– Apie šią ribą manęs ne kartą yra klausę. Net jei ji iš tikrųjų būtų matematiškai apskaičiuota, tolerancija kritikai vis tiek priklausytų asmeniškai nuo žmogaus. Viską darau intuityviai. Iš pradžių pasirašau scenarijų, vėliau filmuoju, būna tam tikrų dalykų, kurie į galutinį vaizdo įrašą nepatenka būtent dėl šios priežasties: atrodo, kad per kandu. Visa šių filmukų esmė yra 10 min. gero, linksmo laiko praleidimo, neturiu kažkokių politinių kėslų (juokiasi). Esu išgirdęs kritikos dėl vaizdo įrašų apie Paulių Aršauską, kur paminėjau nevisavertiškumo kompleksą, bet šiuo atveju ir norėjau pasakyti asmeninę nuomonę, įvardyti, kaip jaučiuosi dėl to, ką jis daro. Bet P.Aršauskas iki šiol yra geriausiai į vaizdo įrašą sureagavęs žmogus, kuriam jaučiu pagarbą. Dar yra kitas turinio elementas: jei jau sakau subjektyvią nuomonę, tai ir pateikiu kaip nuomonę, o ne kaip faktą ar žinią.

– A.A.George'as Carlinas, vienas žinomiausių pasaulio komikų, yra pasakęs, kad juokauti galima apie bet ką, jei tik sugebi tai daryti tinkamai. Kaip manote, ar egzistuoja temos, apie kurias kalbėti nerimtai – nevalia?

– Norėčiau sutikti su G.Carlinu. Manau, patyčių suvokimas yra labai individualus dalykas – vieni gali įsižeisti, o, žiūrėkit, P.Aršauskui visiškai nerūpėjo. Nemanau, kad gerai, jei bijodami patyčių prisikursime sau kažkokių barjerų, kelsime ar leisime karteles. Pastarieji keleri metai – toks truputį "snaigių" (snowflake angl. žargonas – itin jautrus, lengvai įsižeidžiantis asmuo) metas, ypač socialiniuose tinkluose. Visi nori savo teisių, išskirtinių kreipinių. Pats buvau papuolęs į keistoką situaciją, kai instagrame pajuokavau kažką apie tai, kad "gerkite spraitą, nes nuo kokakolos jums atsiras diabetas". Ir vienas žmogus parašė man: "Visų pirma, pasidomėk, nuo ko susergama diabetu. Antra, jei kažkas iš tavo sekėjų serga diabetu, jie įsižeis, ir apskritai, Jėzau, kaip tu taip gali?" Aš jam tiesiog gražiai atrašiau, kad nieko nenorėjau įžeisti, tai paprasčiausiai satyra. Man parašė trys žmonės, kurie klausė manęs, kiek cukraus yra spraite, kokių saldiklių. Priminus, kad visą šią informaciją galima rasti ant etiketės, atrašė, kad serga diabetu ir jiems įdomu, ar galėtų jį gerti. Tuomet parašiau, kad tikiuosi, jog šis juokelis jų neįžeidė. Ir visi trys žmonės man atrašė, kad tikrai ne, reikia mokėti pasijuokti iš visko. Ir aš tokiai pozicijai visiškai pritariu.

– Minėjote, kad planuojate kalbėti ne tik apie internete garsius veikėjus, tačiau aptarti ir aktualias, rimtas visuomenės problemas, tokias kaip homofobija. Kaip manote, ar humoras turi galios iš esmės pakeisti žmonių požiūrį ir spręsti opias problemas?

– Manau, kad humoras turi daug stipresnę galią negu moralizavimas ar apeliavimas į liūdesį ir panašias emocijas. Puiku, jei sugebi per humoro prizmę įteigti kažkokią idėją, paliesti kažkokią socialinę problemą. Humoras bet kokiu atveju yra teigiama emocija, o žmogus visada reflektuoja teigiamas emocijas daug stipriau negu bandymą atsisėsti ir jį edukuoti. Edukacija ir šiaip yra sunkus procesas, net tada, kai žmonės to nori. O didžiulis procentas net nenori, iš principo reaguoja "ką tu čia man, pieniau, aiškini?" Dėl to tikiu, kad jei tik per humorą rasi gerą kampą, gerus juokelius, tokius dalykus per jį komunikuoti galima daug geriau.

– Kaip iš Pauliaus Mikolaičio tapote Paul de Miko? Gal tai būdas išgarsėti ne tik Lietuvoje?

– Tai yra pravardė, kurią susigalvojau sau šešiolikos metų. Tada dar turėjau kitą pavardę, bet jau nuo labai seniai norėjau ją pasikeisti. Tačiau tą gali padaryti tik tuomet, kai jau esi pilnametis. O tuo metu, jei neklystu, keičiau mokyklas, taigi feisbuke vietoje vardo įrašiau pirmas keturias vardo raides, tada paėmiau pavardę iš savo mamos pusės, kurią jau žinojau, kad tikrai turėsiu, kai sueis aštuoniolika, nupjoviau nuo jos keturias raides ir padariau tarsi pseudonimą. Buvo toks juokingas nutikimas: mano močiutė pasakė, kad jai labai negražu, kai vardas turi tiek pat skiemenų kaip pavardė. Tuo metu nebegalėjau feisbuke keisti vardo, tik galėjau įrašyti antrą vardą, tai ir įdėjau tą "de". Gal tai ir skamba it koks itališkas variantas, bet iš tikrųjų nieko bendro neturi, prirašiau tik tam, kad pavardė neva būtų ilgesnė vienu skiemeniu. Taigi jokios konspiracijos čia nebuvo, tiesiog šešiolikos metų susigalvojau ir pataisiau, nes taip pasakė močiutė. O paskui ir likau prie šito pseudonimo.

– Yra atvejų, kai "YouTube" platformoje išgarsėję apžvalgininkai atrado kelią ir į televiziją. Gal ir pats susilaukėte pasiūlymų išbandyti savo jėgas ten?

– Kol kas buvo pasiūlymų eiti į televizijos vaizdo platformas (TV3 Play, LNK Go) ir vienas pasiūlymas kurti televizijos laidą. Pirmųjų pasiūlymų iškart atsisakiau, o dėl laidos kūrimo turiu dar šiek tiek laiko pagalvoti. Tačiau mano sprendimą visuomet lemia tai, ar aš pats žiūrėčiau. Jei sugalvočiau kažką, kas man pačiam patiktų, greičiausiai ir daryčiau tai sau ir savo auditorijai. Su "Laisvės TV" pasiekėme susitarimą, nes žinios buvo dar vienas formatas, kurį norėjau daryti, bet nebuvau garantuotas, ar tiks mano kanalui. Pasisekė, kad su jais sutariau, kuriu trumpas 5 min. žinias. O tas televizijos platformas iškart atmečiau – man jos neįdomios, aš ten niekada nieko nežiūriu. Ten dėl kelių minučių vaizdo turi peržiūrėti tris reklamas, o man tai visiškai netinka. Televizijos taip pat nežiūriu, manau, mano kanalo ir televizijos auditorija kita.

– Jau ir Lietuvoje yra nemažai socialiniuose tinkluose populiarių asmenų, kurie, atrodo, iš šios veiklos visai neblogai pragyvena. Jei ir toliau išliksite toks pat populiarus ar dar labiau išpopuliarėsite, planuojate atsisakyti dieninio darbo ir susitelkti tik prie įrašų kūrimo?

– Taip, yra toks planas. Ir greitai. Beliktų teisingai susitvarkyti visas savo paskyras, susikurti gerą socialinės medijos infrastruktūrą, užsiauginti visas platformas, kur norėtum ir ateityje nukreipti savo auditorijas, pavyzdžiui, gyvo žaidimo transliacijas.