„Iš žemės ir vandens“ – tai Aido Ryčio Vasiliausko kūrinių paroda, kurią galerija „Aukso pjūvis“ šiuo metu eksponuoja Kauno klinikų Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriuje.

Plataus profilio menininkas

Kuklus, garsiai nesiafišuojantis A.R.Vasiliauskas, galima drąsiai teigti, yra tikras kūrybos ugnikalnis. Užtenka dirstelėti į jo kūrybos dirbtuvę Šančių kareivinėse. Įspūdingi keramikos, skulptūros, tapybos darbai atima žadą originaliomis idėjomis ir tuo, kad joms įgyvendinti menininkas pasirenka, regis, patį geriausią būdą. Žinoma, tai įmanoma tik turint platų profesinį išsilavinimą.

„Mano mama – keramikė, taigi nuo pat vaikystės molis – man artimas“, – kalba A.R.Vasiliauskas, iš dėžutės atsargiai imdamas „Veronikos skarelę“: iš šimtų tūkstančių pilkšvų, rusvų narelių, regis, numegztą audinį, kuris atrodo tarsi iš geležies, lyg šarvo dalis. Iš tiesų tai – kantrybe, išmone, idėja ir rezultatu sužavintis keramikos kūrinys, kurio viduryje, plyšyje – auksine glazūra padengta kvadrato formos plytelė, į kurią pažvelgus matai savo paties veidą tarsi gaubiamą skarelės, kaskart įgyjančios vis kitą formą dėl vis kitaip išsidėstančių šimtų tūkstančių pilkų, juosvų keraminių narelių.

Akys taip pat užkliūva už didelės Marijos skulptūros. „Paprašė parestauruoti“, – įspėja klausimą A.R.Vasiliauskas. Šalia skulptūros – naujausi menininko tapybos darbai, parengti parodai „Iš žemės ir vandens“, kuri buvo eksponuota „Žalgirio“ arenoje, o dabar ją galima pamatyti Kauno klinikų Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriuje.

Kaip pavaizduoti?

Grynas, atviras spalvas mėgstantis dailininkas jose tarsi ieško pačios spalvos esmės ir kaip jos veikia žmogų, kokį spinduliuoja krūvį, kokią perduoda ar atima energiją. Ankstesni A.R.Vasiliausko tapybos darbai buvo grynai tapybiniai, o naujausioje parodoje paveikslai sukurti ant pagrindo mozaikiškai suklijavus įvairiausių formų medžio plokštės gabalėlius, kurie nuspalvinti veikia ir faktūriškai, ir savo forma, ir iš(si)dėstymu, ir, žinoma, spalvomis. Pavyzdžiui, jazmino, vyšnios, obels, forzicijos žydėjimas – lyg išskaidytas, lyg matomas fiziko, nors greičiau – alchemiko įminta mįslė: iš kokios formos, spalvos, kaip jis susidėlioja ir gali būti suvokiamas.

Apskritai A.R.Vasiliausko mąstyme ir kūryboje vyrauja racionalus pradas, menininkas protu stengiasi prasiskverbti giliai ir aprėpti plačiai, taigi ir grynos spalvos, kvadrato kaip tobulos formos idealizavimas savaime suprantamas. Tuomet harmonizuojančių formų mediniai gabalėliai ir jas atliepiančių spalvų niuansai veikia tarsi meditacija. Tarkim, paveikslas „Lietus“ sukelia visai tokį pat raminantį įspūdį (perduoda tokią pačią energiją) kaip už lango monotoniškai lyjantis lietus. Vadinasi, išties galima įminti mįslę, kaip, tarkim, pavaizduoti lietaus veikiamą įspūdį, arba nupjautos žolės, arba dygių ražienų...

Įkvėpimo šaltinis – gamta

Jau parodos pavadinimas „Iš žemės ir vandens“ atskleidžia, kad kūrinių įkvėpimo šaltinis – gamta, jos grožis. Anot Arndo Helingo, „esame priklausomi nuo gamtos, kurioje gyvename, nuo kraštovaizdžių, kurie mums prasmingi. Vaikystėje įstrigę vaizdai, vandens, miško, smėlio ir dangaus sukelti įspūdžiai yra mums reikšmingi ir tokie lieka visą gyvenimą. Gamta formuoja mūsų asmenybę“. Taigi naujausi A.R.Vasiliausko darbai skirti atkreipti dėmesį į gamtos ir dvasinės žmogaus būsenos harmoningos vienovės būtinumą, gamtos ir dvasinės žmogaus ekologijos paralelėms išryškinti.

Abstrakčiose dailininko kompozicijose perteikiamas augmenijos žydėjimo, žolės bangavimo, ražienų aštrumo įspūdis. Paveikslų paviršiaus faktūra formuojama koliažo principu, iš nedidelių medžio plokštės gabalėlių, dekoratyvias kompozicijas dėstant mozaikiniu principu. Taip išgauti subtilūs efektai, keliantys nuolatinio, niekad nesibaigiančio judėjimo įspūdį. Kūrinių ciklas turi ir gilesnę potekstę: gamtos ekologija, jos grožis išreiškia ir žmogiškosios pilnatvės, dvasinės ekologijos būseną. Dailininko kūryba laužo tradicinį požiūrį, kad gamtos tema dailėje šiandien yra išsėmusi savo galimybes, dažnam menininkui kyla pavojus nuklysti į sentimentalias jos refleksijas. A.R.Vasiliauskui to pavyksta išvengti, jo darbai neabejotinai liudija, kad gamtos vaizdavimas gali būti šiuolaikiškas ir konceptualus. Dar kartą prisimenant A.Helingą, galima apibendrinti pagrindinę parodos mintį: „Gamtoje galima rasti daug, netgi Dievą, čia ir atsiranda paralelė – galime suvokti gamtos reikšmę savo gyvenime, gamtos prasmę, suprasti, kaip ji susijusi su mūsų tapatybe, ir ją pripažinti.“

Kas? Paroda „Iš žemės ir vandens“

Kur? Kauno klinikų Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriuje.

Kada? Iki rugsėjo 6 d.