Ilgai brandinta idėja

„Mudviejų su močiute ryšys buvo labai tvirtas. Kai ji mirė, kiekvienas jos drabužis, daiktas man tapo labai svarbus. Tai – ne tik daiktas, tai – močiutės dalis, jos prisiminimas“, – sako projektų „60+“ iniciatorė Laura Balčiūtė, ilgai brandinusi idėją fotoparodoje prikelti močiučių sukneles.

Vasaros pradžioje paskelbus apie iniciatyvą, atsiliepė pusšimtis moterų ir merginų. Jos atsiuntė močiučių suknelių ar kitų drabužių, kuriuos pačios dėvi, nuotraukų, užrašė istorijas apie močiučių ar prosenelių gyvenimą, drabužio atsiradimo istoriją. Iš visų kandidačių atrinktos aštuonios merginos ir moterys dalyvavo fotosesijoje: pasipuošė išsaugotais močiučių drabužiais ir su didžiule pagarba joms stojo prieš fotokamerą.

Liepos 7-ąją pradėtas fotoparodos „Pažadink močiutės suknelę“ turas per Lietuvą – Vilnių, Klaipėdą, Šiaulius. Rugpjūčio pabaigoje eksponatai apsistojo Kaune, Perkūno name. Vėliau paroda keliaus į Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Ukmergę.

Mudviejų su močiute ryšys buvo labai tvirtas. Kai ji mirė, kiekvienas jos drabužis, daiktas man tapo labai svarbus. Tai – ne tik daiktas, tai – močiutės dalis, jos prisiminimas.

Išskirtinės istorijos

Visas pristatomos nuotraukas, kuriose moterys ir merginos vilki savo močiučių sukneles, lydi tekstai – tų suknelių istorijos. Parodos kuratorė ir iniciatyvos komunikacijos atstovė Dovilė Vainorė atvirauja, kad ši paroda jai leido per kitų žmonių patirtį atgaivinti savo prisiminimus.

„Jaučiuosi turinti skolą, kurios jau negalėsiu grąžinti nei vienai iš savo močiučių, nes jų nebėra gyvų. Dabar gaila, kad laiku nepaklausiau apie jų sukneles, nė vienos iš jų neišsaugojau. Pamaniau, jei to negaliu atgaivinti per savo patirtį, kodėl nepadarius to per kitų ir nesuteikus progos pasikalbėti, kad vėliau netektų gailėtis“, – dalijasi išgyvenimais D.Vainorė.

Kiekvienos močiutės istorija liudija praeitus kelius tuomečių istorinių įvykių verpetuose: tremtį, pokarį, Sovietų Sąjungos laikus, bėgimą į Vakarus… D.Vainorė prisipažino, kad atrinkti tas kelias ypatingiausias istorijas nebuvo lengva. Pasitelkus komisiją – Laurą Balčiūtę, Beatą Nicholson, Nomedą Marčėnaitę ir Vidą Greičiuvienę, „Senjorų pasaulio“ įkūrėją, – nutarta atsižvelgti į tam tikrus kriterijus.

„Susitarėme dėl bendrų kriterijų, kad istorija būtų jautri, atsiųstoje nuotraukoje moteris dėvėtų siūlomą suknelę. Pavyzdžiui, buvo atsiųstos kelios nuotraukos su tautiniu kostiumu, bet mūsų išrinktoji išsiskyrė tuo, kad moteris jį dėvi, su juo koncertuoja, jį vis atnaujina. Svarbus akcentas – dėvėjimas“, – paaiškino D.Vainorė.

Misija: visi fotografijų parodos eksponatai primena, kad suknelė šioje iniciatyvoje – tik artefaktas ir tema pokalbiui, o svarbiausia – ryšys tarp kartų. Martos Kraujelytės nuotr.

Solidesnė erdvė

Kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose paroda buvo pristatyta prekybos centrų erdvėse. Kodėl Kaune pasirinktas Perkūno namas?

Parodos kuratorė D.Vainorė buvo girdėjusi, kad šį pastatą, gotikinės architektūros paminklą, administruojančios viešosios įstaigos „Gyvenimo ir tikėjimo institutas“ atstovai telkia bendruomenes, įtraukia į veiklą senjorus.

„Kai susitikome su Lina Šalučkiene, „Gyvenimo ir tikėjimo instituto“ vadove, supratau, kad vertybių atžvilgiu organizacija palaiko šią mintį ir iniciatyvos kryptis. Perkūno namas – ne koncertinė, ne triukšminga erdvė. Joje paroda, pamaniau, įgautų solidumo. Erdvė puikiai atitiko parodos idėją“, – džiaugiasi D.Vainorė.

Fotoparodos „Pažadink močiutės suknelę“ atsiradimu Perkūno name pasidžiaugė ir L.Šalučkienė. „Man ši paroda pasirodė labai graži ir prasminga. Mačiau, kad kituose miestuose ji vyko prekybos centruose, ir pamaniau, kad Kaune ją eksponuoti labiausiai tiktų Perkūno name. Praėjo maždaug dvi savaitės ir man paskambino Dovilė, kurios aš nepažinojau, ir pasakė, kad čia nori atidaryti parodą. Kaip Dovilė sakė, mes pirmiausia susipažinome mintyse“, – dalijasi mintimis Perkūno namo atstovė ir kviečia iki rugsėjo 6-osios aplankyti parodą.

Tvarumo keliu

Vienas iš projekto siekių – paskatinti tvarumo idėjas. Suknelėms, kuriomis pasipuošė fotosesijoje dalyvavusios moterys, – keliasdešimt metų.

Nuotraukose įsiamžinusi ir parodos atidaryme dalyvavusi Jūratė Bartkuvienė teigė, kad anksčiau tai buvo laikoma ne tvarumu, bet taupumu.

Tvarios mados dizainerė Ugnė Kardelytė pasakojo pastebėjusi, kad tvarumo sąvoka ėmė skambėti vos prieš kelerius metus, o jai pačiai drabužių perdavimas iš rankų į rankas buvo priimtinas visą gyvenimą.

„Augome trys sesės. Buvo natūralu, kad drabužius gaudavau iš vyresnės, o iš manęs – jauniausia. Augau tokioje aplinkoje, kur savaime suprantamas dalykas buvo ne pirkti, o dėvėti jau turimą suknelę“, – pasakojo dizainerė.

Parodos atidaryme dalyvavusi Ugnė lankytojus skatino kurti tvaresnę aplinką ir daugiau dėmesio skirti savo spintai. „Aš už tai, kad mes naudotume tai, ką turime, kad kuistumės savo sesių, draugių, netgi brolių spintose“, – mergina ragino pasukti galvą, kaip pritaikyti jau turimus drabužius ir atsisakyti siūlomų greitosios mados.