Be darbo ir be studijų

Su 106 cm ilgąja riedlente San Franciske pradėjęs kelionę, paskutine neįprasto žygio stotele Danielius kol kas yra numatęs Niujorką.

Pokalbio metu jis buvo Kolorado valstijoje, netoli Denverio, jau nuvažiavęs apie 2 000 km.

Priklausomai nuo oro, nuotaikos, kelio dangos, netrukus 22-ąjį gimtadienį minėsiantis Danielius ilgalente kasdien nuvažiuoja po 65–80 km.

Iki Niujorko jam dar liko apie 2 800 km, bet kelionės planas beveik kasdien keičiasi, nes būna uždarytų kelių, vietų, kur geriau nevažiuoti, arba vietų, kuriomis norisi paįvairinti kelionę.

"Kad šią kelionę paversčiau realybe, paaukojau ganėtinai daug. Visada svajojau apkeliauti Šiaurės Ameriką. Įvykiai lyg tyčia susiklostė taip, kad svajonė virstų realybe", – šyptelėjo po JAV keliaujantis vyrukas.

Vis dar gerbdamas aptarnavimo įmonę, kurioje dirbo, Danielius nenorėjo sakyti darbovietės vardo. Tik neslėpė, kad jį išmetė, kai jo darbu pasiskundė vienas klientas.

"Gaila, darbą ir kolegas labai mylėjau, laikiau savotiška šeima, – atsiduso D.Narauskas. – Esu pernelyg jautrus ir per greitai prisirišu prie žmonių, o ten praleisdavau didžiąją dienos dalį."

Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete grafikos dizaino paslapčių sėmęsis vaikinukas padarė studijų pertrauką – jis nėra tikras, ar tie mokslai būtent jam.

"Kaip ir dauguma jaunų žmonių, suklydau, iškart baigęs mokyklą stojęs į aukštąją, todėl padariau pertrauką", – prisipažino be darbo, studijų likęs ir nežinojęs, ką veikti, Danielius.

Bet tai buvo postūmis, kelio pradžia, realizuojant savo svajonę.

Į kelią – su gipsu

"Praėjusiais metais norėjau autostopu keliauti po Ameriką, tačiau per metus suvokiau, kad noriu šio to ekstremalesnio, kas reikalauja daugiau valios ir fizinių jėgų, – tęsė Danielius. – Todėl po išsvajotą šalį pasirinkau keliauti ilgalente."

Mintys materializuojasi. Vieną dieną Danielius internete susirado neįtikimai pigius bilietus į JAV: skrydis iš Milano per Stambulą į San Franciską ir atgal per Stambulą į Vilnių tekainavo 188 eurus!

"Įprastai bilietas kainuodavo apie 1 000 eurų ir todėl, kaip mes dažnai darome savo gyvenime, svajonę atidedame iki kitų metų, po to dar kitų, – pastebėjo Danielius. – Todėl buvo kvaila nenusipirkti bilieto. Beje, iš pradžių net abejojau, ar tai realybė, nes tai buvo garsios ir vienos brangiausių Europoje oro transporto bendrovių pasiūlymas."

Beje, Danielius neturi didelės patirties važinėti riedlente: iki kelionės ja važinėjo tik apie metus, o intensyviai ėmė treniruotis vos daugiau nei prieš mėnesį.

Maža to, likus savaitei iki kelionės pradžios, važiuodamas ilgąja riedlente Kaune vaikinas parkrito ant žemės ir smarkiai susitrenkė kairę ranką.

"Ar tik nebūsiu susilaužęs? – šmėkštelėjo mintis. –  Bėgant dienai supratau, jog nebegaliu normaliai judinti rankos ir netrukus paaiškėjo – ranka lūžo, o kitą dieną ji buvo iki peties gipse."

Šeima ir draugai patarė neskristi, atidėti kelionę metams, tačiau valingas, savo svajonės siekiantis vyrukas nusprendė: "Lūžusi ranka – ne lūžusi koja, tai – ne pasaulio pabaiga. Ir kada būtų vėliau, jeigu ne dabar?".

Plaukuotų kojų pavojai

Nuotykiai? Jų – labai daug. Pavyzdžiui, Nevados valstijoje, greitkelyje, prie Danieliaus sustojęs pareigūnas pasakė, jog čia negaliu važiuoti ilgalente.

"Pareigūnas daugiau nei valandą tikrino visus mano daiktus bei dokumentus... – stebėjosi D.Narauskas, – ir pasiūlė tranzuoti, nors tai taip pat nelegalu greitkeliuose."

Nekart jis buvo užkalbintas homoseksualų. Vienas susistabdė Danielių ir pasakė: "Turi plaukuotas kojas, man patinka."

"Nesupratau?" – nusistebėjo D.Narauskas, o homoseksualas tęsė: – Gal galiu jas paliesti?" "Žinoma, ne!" – atšovė kaunietis ir pasidžiaugė, kad pasitaikė neagresyvūs seksualinių mažumų atstovai.

Kiekviena diena Danieliui – tai begalė įdomių, keistų ir neįtikimų dalykų. "Dėl to esu labai laimingas. Tai – neįkainojama patirtis", – neabejoja vaikinas, kuriam bene įspūdingiausias ir pavojingiausias nuotykis pasitaikė kelionės pradžioje, kai pirmąją savaitę Kalifornijoje su ilgalente atvažiavo iki Stoktono – vieno pavojingiausių JAV didmiesčių. Šis miestas –  pirmas didmiestis JAV istorijoje. 2012 m. miesto valdžia kreipėsi į teismą dėl bankroto procedūros: tuomet apie 300 tūkst. gyventojų turinčiam miestui koją pakišo ne pagal išgales didelės investicijos į viešuosius projektus ir išpūsti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai bei sprogęs NT burbulas.

Nakvynės paieškos

Nuotykiai prasidėjo, kai kaunietis sustojo nusipirkti vandens pirmoje miesto degalinėje.

"Mane užkalbino meksikiečių kilmės vyras ir maloniai paklausė, ar nereikia niekur pavėžėti, – padėkojęs lietuvis atsisakė, nes tądien ketino nakvoti Stoktone. – Paklausiau, galbūt jis žino vietą, kur galėčiau nemokamai pasistatyti palapinę."

"Žinoma, šok į automobilį, ta vieta už dviejų mylių", – pasakė vyras.

Nuvažiavus iki tos vietos, meksikiečių kilmės amerikietis iškart visus perspėjo, kad manęs neliestų.

Keliautojas akimirksniu suprato, kad vyras nejuokavo: toje vietoje, tarp upės ir greitkelio, stovėjo daug palapinių, kur buvo įsikūrę benamiai, narkomanai bei vietiniai vagys.

"Jis paliepė išsinešdinti iš ten šeštą ryto, nes ryte iš ten mane išmes policijos pareigūnai, – perspėtas jaunuolis sudvejojo, ar ten likti, nes nenorėjo turėti reikalų nei su narkomanais, nei su nusikaltėliais ar policininkais. Kaunietis paprašė savo geradario nuvežti iki "McDonald's", kur tikėjosi internetu susisiekti su šeima ir draugais. – "McDonald's darbuotojos mielai pasakė, kad galiu nakčiai pasistatyti palapinę universiteto kieme, kuris yra už dešimt kilometrų."

Buvo 20 valanda. Danielius skubėjo ilgalente iki universiteto. Po 45 minučių jau buvo tamsu.

"Oho, šitas miestas tikrai saugomas! – pamanė vyrukas, pakeliui pastebėjęs didelę policijos nuovadą ir net apie 200 policijos automobilių. – Riedėjau toliau ir nusprendžiau paklausti autobusų stotelėje laukiančių žmonių, ar tikrai galiu universiteto kieme statytis palapinę."

"Tikrai ne. Kažkas pasiūlė kvailą idėją", – vieningai paaiškino žmonės stotelėje, pasiūlę nuvažiuoti į už pusantro kilometro esantį parką, kur žmonės statosi palapines.

Šokiravo policininkus

"Stoktone pastebėjau keistą dalyką – šviesu buvo tik dviejose pagrindinėse gatvėse, – nusistebėjo Danielius. – Visos kitos gatvės skendėjo tamsoje."

Prie parko kaunietis pastebėjo policijos automobilį ir kelis pareigūnus prie alkoholį vartojančių nepilnamečių.

"Pamaniau, kad protingiau būtų paklausti policininkų, ar galiu pasistatyti palapinę parke. Kai priėjau arčiau, du pareigūnai ėmė šviesti žibintuvėliais į gitarą, kurią turėjau ant pečių, vienas buvo išsitraukęs ginklą, – baimės akimirkas prisiminė kaunietis. – Patikinau, jog tai – nedidelė akustinė gitara. Paklausiau, ar galiu pernakvoti parke? Jie nusijuokė ir pasakė: "Žinoma, ne!"

Policininkai uždraudė nakvoti ir universiteto kieme. Jie su nuostaba pasiteiravo, ką  veikiu Stoktone.

"Keliauji?! – nustebo pareigūnai, o po akimirkos šoką patyrė D.Narauskas. – Negirdėjai, kad Stoktonas – vienas pavojingiausių Amerikos miestų?!"

"Dabar įkliuvau, – pamanė kaunietis, – jis nežinojo apie juodąjį Stoktono titulą. – 22 valanda, su daiktais, sulaužyta ranka, nieko nepažįstu ir – viename pavojingiausiame JAV mieste."

Kambaryje su nusikaltėliu

Paprašyti parodyti nakvynės namus ar kokį pigesnį viešbutį, policininkai nurodė vieną, esantį už penkių kilometrų. Tačiau suradęs tą vietą ir tamsoje sukdamas aplink ratus, kaunietis nerado, pro kur įeiti.

"Ieškai vietos, kur apsistoti šią naktį? – nustebo netoliese sutikta juodaodžių porelė. Vyrukas mostelėjo į merginą. – Ji tau gali išnuomoti kambarį."Ši kalbėjo labai nerišliai, tačiau Danielius suprato, kad ragino sekti paskui. Kylant liftu juodaodė nustebino klausimu, kokius narkotikus jis vartoja ir ar  turi ginklą.

"Įėjęs supratau, kad čia ji gyvena. Mergina mostelėjo ranka ir pareikalavo iš anksto sumokėti 30 dolerių", – neturėdamas kitos išeities, Danielius sumokėjo pinigus ir jau nurimęs rengėsi ilsėtis, kai staiga pro duris įsiveržė aukštas, lieknas, ilgaplaukis baltaodis vyras.

Turbūt nesunku įsivaizduoti, kokios  mintys ėmė suktis kauniečio galvoje, kai ilgaplaukis su juodaode pradėjo šnabždėtis.

Mergina liepė Danieliui kartu su ilgaplaukiu eiti į jos kambarį, abu ten užrakino ir dingo.

"Gyvenu netoliese, palikau savo bute keturis mažus vaikus, nes policininkai rado mano nelegalius ginklus, todėl dabar slepiuosi", – susiėmęs už galvos pasakojo vyras.

Ne galvokit, bet darykit

Danielius meldėsi, kad bute neapsilankytų  policininkai ir abiejų nesulaikytų.

Po pusvalandžio mergina grįžo su keturiais juodaodžiais draugais, atrakino duris ir papasakojo, kas vyksta. Kai situacija aprimo, visi ėmė žaisti domino.

"Jei jie būtų man ką nors norėję padaryti, tiek būtų nelaukę, o kai negali nieko pakeisti, turi su tuo susitaikyti", – filosofiškai save ramino D.Narauskas.

Prisipažinęs, kad labai pavargo, atsisveikino su visais ir nuėjo miegoti. Laimė, Danieliui nieko nenutiko. Ryte prabudęs rado ir nepaliestus savo daiktus.

Ilgąja riedlente po JAV keliaujantį lietuvį jau žino pasaulio riedlentininkų bendrija, pasiūliusi įkurti puslapį internete, kur Danielius prašo paaukoti pinigų savo kelionei ("gofundme.com/narovski").

"Taip, galite mane vadinti kvailiu, bet išvykau į šią kelionę nežinodamas, kada ir kaip grįšiu namo, – atviravo vyrukas, kurio kelionei jau paaukoti 475 doleriai. – Tačiau spontaniškumas visada buvo mano geras draugas."

Visiems žmonėms, kurie svajoja keliauti ar imti daryti ką nors, kas priverstų smarkiau plakti širdis, Danielius pataria tik vieną dalyką: mažiau galvoti – daugiau daryti.

"Dauguma dalykų, dauguma taškų ant "i", – sakė ilgalente po JAV keliaujantis vaikinukas sulaužyta ranka, – susidėlioja keliaujant, o ne prieš kelionę."