„Dar vienas skandalas, susijęs su bažnyčia... Šį kartą išties sunku skaityti ir įsivaizduoti, ką turėjo išgyventi tėvai per savo vaiko laidotuves, girdėdami šiurkščius, nemalonius žodžius iš kunigo. Stiprybės tėvams.

Prisiminiau ir aš vieną istoriją. Kai gimė Joana, nusprendėme ją pakrikštyti Birštono bažnyčioje. Tai – nuostabiai graži šventovė labai jaukioje vietoje ir mes planavome vasarą būti Birštone.

Tačiau kai susisiekiau su bažnyčios klebonu – patikėkite, tokio nemalonaus pokalbio telefonu nebuvau turėjęs labai seniai su niekuo. Klebonas kalbėjo piktai, nemaloniai ir nepagarbiai, ir agresyviai. Jaoną pakrikštijom Kaune.

Aš buvau įrašęs tą pokalbį. Norėjau jį paviešinti, nes man atrodė, kad žmonės turi žinoti, kaip neturėtų elgtis dvasininkas. Tačiau susilaikiau. Pagalvojau, kad esu tikintis žmogus, esu katalikas, ir nenorėjau be reikalo diskredituoti bažnyčios.

Ir štai, prieš maždaug pusmetį, perskaičiau žinią, kad tas pats Birštono klebonas, su kuriuo tuomet kalbėjausi telefonu, buvo nuteistas už fizinį smurtą prieš moterį.

Blogi dalykai, apie kuriuos nutylima, visada virsta dar blogesniais. Jei tuomet būčiau viešai papasakojęs apie savo patirtį, galbūt dvasininkas nebūtų sumušęs moters.

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad šalia šios neigiamos patirties, savo gyvenime esu patyręs daug daugiau gėrio, tikėjimo ir Bažnyčios dėka. Pavyzdžiui, kai susirgau vėžiu, pirmiausia paskambinau kunigui Richardui Doveikai. Važiavau pas jį ir jis man suteikė didžiulę psichologinę paramą.

Tikėjimas mane lydi nuo pat vaikystės. Taip, bažnyčioje nutinka ir blogų dalykų – ir apie viską privaloma kalbėti.

Labai laukiu oficialios bažnyčios pozicijos ir viešo komentaro būtent šiuo, vaiko laidotuvių klausimu“, – feisbuke rašė žinomas vyras.

Primename, kad balandžio 3 d. apie 21.51 val. Kelmės rajone, namo kieme, rastas mirusios mergaitės, gimusios 2013 metais, kūnas.

Mergaitės kūnas – be išorinių sužalojimų. Apie nelaimę tarnyboms pranešė mama.

Kaip skelbta, pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Tiriama galima savižudybės versija.

Šeštadienį įvyko šios mažametės laidotuvės, tačiau mišiose apsilankiusi Sigita (pavardė redakcijai žinoma, aut.past.) negailėjo dvasininkui kritikos. 

Tik priekaištai – kad nesusituokę bažnyčioje, kad nelanko bažnyčios.

„Buvom vaiko laidotuvėse. Vaiko… Mažo angelo, kurio gyvenimas nutrūko per anksti. Ir kai visų širdys buvo sudaužytos, kai tėvai vos stovi ant kojų iš skausmo – kunigas pasirinko ne guosti, o teisti. Pamoksle nebuvo nei užuojautos, nei šilumos. Tik priekaištai – kad nesusituokę bažnyčioje, kad nelanko bažnyčios. Pasakojo 17 metų senumo istorijas, visiškai nesusijusias su šia skaudžia diena. Tarsi bandytų įrodyti kažką sau, o ne būti šalia tiems, kuriems to labiausiai reikia. Ar jis supranta, kad tokie žodžiai gali stumti į dar tamsesnę duobę? Kad žmonės ir taip stovi ant bedugnės krašto? Kartais viena frazė gali pribaigti. Kur gailestingumas? Kur žmogaus širdis? Laidotuvės – ne vieta teismui. Tai akimirka, kai reikia būti žmogumi. Tik žmogumi… Esam šoke… Mišias aukojo Virginijus Kazaitis (Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia)“, – teigė netektį išgyvenančios šeimos giminaitė.

Pirmą kartą šio kunigo laikomose mišiose dalyvavusi moteris sutiko su portalu pasidalyti savo mintimis.

„Mergaitė dalyvavo iššūkyje. Kunigas, neatsižvelgdamas į tai, kaltino tėvus, smerkė. Ji buvo beprotiškai mylimas vaikas, – teigė Sigita ir pridūrė. – Tėvams vertėtų labiau pasidomėti, kuo vaikai užsiima socialiniuose tinkluose, ką naršo internete, su kokiais žmonėmis bendrauja. Tegul tėvai labiau pasidomi savo vaikais.“

Moteris pasakojo, kad į šią situaciją sureagavo vyskupas ir pažadėjo nuvykti pas netektį išgyvenančią šeimą. „Vyskupas sakė, kad pagelbės ir palaikys. Čia reakcija buvo adekvati ir tinkama“, – teigė pašnekovė.

Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas, dekanas,  kunigas Virginijus Kazaitis portalui taip pat pateikė savo versiją.

„Pusė feisbuko žmonių, kurie, sakyčiau, ne aprauda, o dar daugiau kiršina žmones, bažnyčioje nebuvo. Ir viena, kuriai nepatiko mano pasakytas žodis, išpūtė tą burbulą. Viskas, daugiau aš neturiu, ką sakyt, – teigė dvasininkas. – Aš bažnyčioje nieko blogo nesakiau, pareiškiau užuojautą artimiesiems. Yra tokia apeiga, kai palinkima ramybės, tada nuėjau asmeniškai paspaudžiau rankas, bet apie tai feisbuke nerašo.

Artimieji visą laiką buvo liūdni – suprantu, skausmas. Čia ne tik jiems, bet ir man. Per pamokslą pasakiau tokius pavyzdžius, kad mažiau tokių nelaimių būtų. Kiek mes turime tokių blogų šeimų, kurios prie to gali privesti ne vieną vaiką. Dar telefonai, internetas. Baisu. Čia buvo ne priekaištai, o pavyzdžiai, kad kurkime normalias šeimas, negyvenkime be santuokų, kad vaikai matytų gražius pavyzdžius.

Aš nepasmerkiau, atiduokime mergaitę į Dievo gailestingumo rankas. Jokio malonumo vaiką laidoti, skaudu. Kai žmogus atgyvena savo amžių – liūdesys, nesmagu, bet čia vaikas. Pagrindinė mano mintis buvo, kad tvarkykime savo šeimyninį gyvenimą.“

Dvasininkas teigė, kad dabar Gavėnia, turime ką pamąstyti. „Duok Dieve, kad tokių atvejų su vaikais daugiau nebūtų“, – pridūrė V. Kazaitis.