Linksmiau nei per Naujuosius – taip apie šią šventę šalyje kalbėjo 15 metų Portugalijoje gyvenanti Šarlota Koročanskytė, kai šios šalies futbolo komanda po pratęsimo rezultatu 1:0 nugalėjo Prancūzijos futbolininkus ir tapo Europos futbolo čempione.

„Pirmadienį daugelis žmonių atėjo į darbus neišsimiegoję, kai kurie pavėlavo, tačiau darbdaviai nepyksta, nes patys nemiegojo ir visi išsišiepę iš laimės", – šypsojosi Porte – garsiame uostamiestyje prie Atlanto vandenyno bei Duero upės žiočių – gyvenanti Š. Koročanskytė.

„Pusfinaliui ir finalui iš anksto rengėsi visa Portugalija – jau prieš savaitę buvo užsakytos vietos beveik visose restoranuose bei kavinėse. Miestų bei miestelių pagrindinėse aikštėse buvo įrengti dideli ekranai, – pasak Šarlotos, šios šalies vėliavos puošė balkonus, o mažos vėliavėlės – automobilius. – Ir nors rungtynės prasidėjo 20 valandą vietos laiku, žmonės rinkosi dar prieš keturias valandas iki jų pradžios. Jie pasitiesė pledus, įsitaisė ant žemės, gatvėse išsinešė kepsnines, kepė mėsą, žuvį ir nekantriai laukė rungtynių.“

Visa Portugalija, išskyrus vietas, kur mirgėjo televizoriaus ekranai, atrodė it išmirusi – gatvėse, parduotuvėse nė gyvos dvasios.

„Portugalai itin draugiški, svetingi ir paprasti, – pripažino Šarlota. – Jie kvietė žiūrėti kartu, pasivaišinti nepažįstamus žmones, vienas su kitais dalijosi emocijomis.“ Daugelis žmonių vilkėjo Portugalijos rinktinės marškinėliais bei buvo pasipuošę kita nacionaline atributika.

Finalą Šarlota žiūrėjo „Beergaia“ restorane, kur gamina bene skaniausią visame Porte nacionalinį mėsos patiekalą – francesinha – krosnyje gaminamas kepsnys, įdarytas kumpiu, dešra, pomidorais, sūriu bei kitais priedais, kartais su kiaušiniu ir patiekiamas molinėse lėkštėse.

Vos atėjus į restoraną, Portugalijos futbolo rinktinės šaliku buvo apjuostas ir Šarlotos šuo dogas Bongas.

Moteris neslėpė, kad daugelis portugalų baiminosi, jog rungtynių teisėjų brigada palaikys aikštelės šeimininkus prancūzus, o kai dėl traumos aikštę paliko verkiantis Cristiano Ronaldo, ašarų netrūko ir Portugalijoje.

Tačiau po vienintelio rungtynių įvarčio pratęsimo metu pagrindinė Porto Avenida dos Aliados aikštė, namai, restoranai, kavinės , klubai, atrodė, sprogs iš džiaugsmo.

„Glėbesčiavosi nepažįstami žmonės, visi buvo vieningi, o daugelio restoranų ar barų savininkai vaišino vynu ar laistėsi šampanu, – juokėsi Šarlota. – Po finalo gatvės buvo pilnos žmonių, signalizavo automobiliai, sproginėjo fejerverkai, linksmybės truko iki 5 valandos ryto. Viskas vyko kaip Naujųjų metų naktį. Tik buvo dar linksmiau, o pirmadienį daugelis portugalų buvo neišsimiegoję, tačiau švytintys ir laimingi.“