Vidurdienį iš vietos rotušės balkono pasigirdus šūksniui „Tegyvuoja San Ferminas !“ ir uždegus specialų fejerverką „chupinazo“, prasidėjo devynias dienas truksianti šventė.

„Jis tiesiog yra geriausias, nėra ir žodžių jam apsakyti“, – apie festivalį sakė Paula Remirez (Paula Remires) – viena iš dviejų savanorių iš vietos labdaros organizacijos „DYA Navarra“, kuriems teko garbė šiemet uždegti fejerverką „chupinazo“.

Aikštėje susirinko linksmybių ištroškusių žmonių iš viso pasaulio. Žmonės vilkėjo tradicinius baltus drabužius ir ryšėjo raudonas kaklaskares.

Šiemet Pamplonoje taip pat imtasi papildomų saugumo priemonių užkirsti kelia seksualiniam išpuoliams; pernai viena aštuoniolikmetė mergina tapo grupinio penkių vyrų išprievartavimo auka.

San Fermino festivalio, kurį 1926 metų romane „Saulė taipgi teka“ aprašė Ernestas Hemingvėjus, šaknys veda į Viduramžius. Jo metu vyksta religinės procesas, folkloro šokiai, koncertai ..., gausiai liejasi alkoholis.

Tačiau pagrindinis festivalio akcentas yra drąsuolių bėgimas miesto gatvėmis prieš bulius. Kiekviena rytą, 8 val., šimtai žmonių bėga priekyje šešių bulių 848,6 metro atstumą siauromis miesto gatvėmis iki miesto koridos aikštės, kur buliai nužudomi per koridą.

Nuo 1911 metų, kai imta fiksuoti duomenys, nuo bulių ragų Pamplonoje mirė penkiolika žmonių. Pastarąjį kartą žmogus žuvo 2009 metais.