Peržengia žanro rėmus

Šveicarija nuo seno garsėja savo patikimais bankais, tobuliausiais pasaulyje laikrodžiais ir kalnuose esančiomis sanatorijomis. Pastarosiose kartais rutuliojasi tokios istorijos, kurias aprašyti gali tik genijaus plunksna. Tokia, kokią savo rankose laikė, pavyzdžiui, Thomas Mannas, kai rašė savo garsųjį "Užburtą kalną" – knygą, kurioje rašytojas, imituodamas realistinio romano tradicijas, nuolat peržengia jų ribas.

Mūsų laikais baimė tampa nauja masine liga ir net savotiška narkotinės priklausomybės forma.

Panašiai elgiasi ir psichologinio trilerio "Priešnuodis gyvenimui" autoriai, neišsitenkantys vien tik siaubo kino tradicijų apibrėžtame lauke. Jie taip vykusiai moka "mėtyti pėdas", gretinti skirtingas stilistikas ir išlaikyti balansą tarp spalvingo barokinio kino standartų bei tiesiog fiziškai jaučiamo šiurpo, kad jų filmas jau dabar Vakaruose vadinamas ne tik geriausiu vaistu nuo nuobodulio, bet ir moderniu šedevru, kurio pripažinimui nereikės daug laiko (tokių formuluočių autoriai, matyt, turi omenyje, kad Stanley Kubricko "Švytėjimas", prieš tapdamas psichologinio siaubo klasika, susilaukė kelių nominacijų "Auksinėms avietėms").

Žiūrėdami "Priešnuodį gyvenimui" žiūrovai ne kartą jausis taip, lyg kažką panašaus jau matė anksčiau. Bet tai bus neilgai trunkančios asociacijos, kurias sąmoningai išprovokavęs patyręs režisierius Gore‘as Verbinski tuoj pat priverčia pamiršti ir keliauti toliau.

Paslapties aura tamsėja

Filmo pradžioje ambicingas jaunas specialistas Lokartas (jį suvaidino mums dar mažai pažįstamas aktorius Dane‘as DeHaanas) gauna užduotį idiliškai atrodančiame, tačiau paslapčių apgaubtame Šveicarijos sveikatingumo centre surasti šioje įstaigoje pernelyg ilgai užsibuvusį kompanijos vadovą. Kuo daugiau apie šį sveikatos šaltinį sužino atvykėlis, tuo labiau tamsėja romantiškos paslapties aura. Iš pirmo žvilgsnio darosi aišku, kad nuostabaus grožio Alpių pilyje vyksta labai keisti dalykai. Panašu, kad išgirtame kalnų ore, padedančiame ilgiau išsaugoti jaunystę ir gerą sveikatą, slypi kažkas tokio, kas net ir sveiką žmogų gali paversti specifiniu ligoniu.

Su panašiu pavojumi ir susiduria Lokartas, anksti supratęs, kad iš šio žemiško rojaus gyvam ir sveikam ištrūkti beveik neįmanoma.

"Terapinis" siaubo filmų privalumas

Gotikinio siaubo literatūros klasikas Howardas Lawcraftas monografijoje "Siaubas ir antgamtiškumas literatūroje" rašė: "Pats seniausias ir stipriausias jausmas, kurį patiria žmogiškoji būtybė, yra baimė. O pati galingiausia baimės forma – baimė prieš Nežinomybę". Šią tamsią baimės prigimtį studijavo daugelis šviesiausių žmonijos protų. Filosofą Søreną Kierkegaardą iš visų baimės formų labiausiai domino metafizinė baimė. Sigmundui Freudui ir jo sekėjams buvo įdomiau nagrinėti ne "racionalią", bet "iracionalią" baimę.

Vakaruose plačiai žinomas mokslas, vadinamas "Baimės psichologija". Psichologai seniai pastebi, kad mūsų laikais baimė tampa nauja masine liga ir net savotiška narkotinės priklausomybės forma. Todėl siaubo filmų kūrėjai visada turėjo ką veikti ir be darbo tikrai neliks. Nes, anot H.Lawcrafto, "keista amalgama, sudaryta iš nerealios tikrovės ir pažadintos vaizduotės, suranda tokį reiškimosi būdą, kuris egzistuos taip ilgai, kaip ir pati žmonių rasė. Vaikai visados bijos tamsos. O suaugusieji visada jaus paveldėtus impulsus, kurie vers juos virpėti prieš protu nesuvokiamus reiškinius, bjauriausiu būdu deformuojančius mūsų pasaulį".

Psichologai pastebi netgi vieną "terapinį" siaubo filmų privalumą: prisižiūrėjęs filmuose fantastiškiausių siaubų arba kitiems žmonėms tenkančių sukrėtimų, žiūrovas išeina iš kino salės ir gali ramiai atsikvėpti: "Ačiū Dievui, man nieko panašaus neatsitiko." Ir gyventi darosi lengviau.

"Priešnuodis gyvenimui" ("A Cure for Wellness") ****

Mistinis trileris. JAV, 2017 m. Rež. G.Verbinski. Vaidina D.DeHaanas, Jasonas Isaacsas, Mia Goth, Celia Imrie.

veiksmas 2

humoras 0

įtampa 2

erotika 1

siaubas 3

N-16