Per pusantros dienos melomanai išpirko bilietus į baigiamąjį šių metų Vilniaus festivalio koncertą, kuriame dainuos operos primadona Violeta Urmanavičiūtė-Urmana.

Tie 800 laimingųjų, kurie penktadienį rinksis Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, išgirs garsiąją operos žvaigždę dainuojančią ir su sutuoktiniu – italu tenoru Alfredo Nigro. Skambės arijos iš Christopho Willibaldo Glucko, Luigi Cherubini ir Hectoro Berliozo vokalinių instrumentinių partitūrų, dainininkams pritars Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno.

Vienas kūrinių, kuriuos ketina atlikti V.Urmanavičiūtė-Urmana ir A.Nigro – Ch.W.Glucko operos "Ifigenija Aulidėje" ištrauka. Per šios operos premjerą Milano teatre "La Scala" juodu susipažino.

"Man buvo siaubingas bronchitas, o Alfredo priėjo ir pasiūlė saldainiuką nuo kosulio", – vakar tiesioginėje Lietuvos televizijos ir radijo laidoje "Toks gyvenimas" su Zita Kelmickaite" pasakodama pažinties su vyru istoriją šypsojosi V.Urmanavičiūtė-Urmana. Kai susipažindami pasisakė vardus, šypsojosi abu operos artistai – kitos poros, kurie galėtų pasigirti siejami ir personažų vardų (Alfredas ir Violeta – pagrindiniai Giuseppe Verdi operos "Traviata" veikėjai), jie pripažįsta nežinantys iki šiol.

Z.Kelmickaitei, atrodė, labiausiai rūpėjo išsiaiškinti, kaip Vilniaus festivalio direktorius Gintautas Kėvišas sugebėjo įtikinti V.Urmanavičiūtę-Urmaną skirti laiko koncertui Lietuvos sostinėje. "Violeta – malonus žmogus, ir didelio rūpesčio nebuvo: pasikalbėjome 15 minučių susitikę Madride G.Verdi "Kaukių baliaus" premjeroje ir sutarėme", – tikino G.Kėvišas.

Operos žvaigždė patikslino – laiko atsirado jai atsisakius dviejų mėnesių projekto Berlyno operoje. Čia V.Urmanavičiūtė-Urmana turėjo dainuoti Vincenzo Bellini operoje "Norma", bet išsvajoto vaidmens atsisakė, kai sužinojo, kad teks dirbti su, jos žodžiais, "negalinčiu dirigentu".

"Mano dainavimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo dirigento. O kai sutinki vis mažiau galinčių dirigentų, kartais apima frustracija", – prisipažino dainininkė.

V.Urmanavičiūtė-Urmana pabrėžė, kad visą karjerą labai atsakingai rinkosi ką ir su kuo dainuoti – klausėsi, ką jai "sako" balsas, ir žinojo savo ribas. Ir todėl gali pasidžiaugti, kad išvengė kūrybinių "duobių", nesusigadino nei balso, nei įvaizdžio.

Z.Kelmickaitės laidoje operos primadona paprastai paaiškino, kodėl pastaraisiais metais atlieka nebe jai įprastas mecosoprano, o soprano partijas – daugeliui mecosoprano partijų ėmė priešintis jos vokalas. "Ačiū Dievui, dauguma operos teatrų patikėjo, kad galiu atlikti soprano partijas", – pasidžiaugė V.Urmanavičiūtė-Urmana.

Ir Vilniaus festivalio direktorius, ir garsioji jo festivalio viešnia pripažįsta, kad tai, ką išgirs penktadienio koncerto klausytojai, bus tikrai nekasdienė programa. G.Kėvišas užsiminė, kad jei tokią programą, kokią pasirinko V.Urmanavičiūtė-Urmana, atliktų eilinis dainininkas, sunku būtų tikėtis publikos palankumo. Bet šiuokart, pasinaudodamas garsios atlikėjos šlove ir vokaliniais gebėjimais, festivalis turi galimybę atlikti švietėjišką misiją.

"Vilnius šiemet – kultūros sostinė, ir kas, jei ne festivalis, yra ta platforma, kur galima pristatyti ambicingesnes, negirdėtas programas, – aiškino dainininkė. – Nenoriu dainuoti visiems girdėtų duetų. Negaliu remtis vien tuo, ką mėgsta plačioji publika, to niekada nedariau ir nedarysiu."