Pirmieji teatralizuotą koncertą išvydo alytiškiai. Penktadienį R. Kazlas ir „Pakeleiviai“ pasirodys Kaune, VDU didžiojoje salėje, balandžio 1 d. – Panevėžyje, 8 d. – Šiauliuose, 15 d. – Vilniuje,  23 d. – Utenoje.  Žiūrovai R. Kazlo muzikinių parodymų – išsiilgę: Alytuje susirinko pilnutėlė salė ir kituose miestuose laukia tas pats.

R. Kazlas sakė, norėjęs, kad koncertai „Poetai ateina“ būtų tarsi spektakliai. Ir savo norą įgyvendino labai tiksliai – vakarą pradėjęs Tomo Arūno Rudoko eilėmis, jis ir kalbėjo, ir dainavo tik poetų žodžiais. „Poetai ateina“ –   skirtingų autorių dėlionė  R. Kazlo talentingai sujungta į bendrą prasmingą visumą.  Joje žodžiai -  mūsų poetų: Algirdo Verbos, Roberto Danio, Vlado Šimkaus, Alvydo Valentos, Sigito Gedos, Jurgio Kunčino, Vaidoto Spudo, Tomo Arūno Rudoko, Almos Karosaitės, Antano Masionio, Valdemaro Kukulo, Henriko Čigriejaus, Antano Kalanavičiaus, Ritos Dambrauskaitės, Valdo Gedgaudo, Salio Šemerio, Juozo Erlicko...

Poetų eiles keitė dainos iš naujo albumo. Per pusantros valandos trukusį koncertą-spektaklį  visas albumas „Poetai ateina“ suskambo beveik eilės tvarka: nuo pirmosios  dainos „Sutemos“   iki paskutinės – „Į jūrą“.

Įspūdį stiprino ir scenoje pastatytas šešėlių teatras. Užeidami už širmų ir palikdami žiūrovams tik savo šešėlį, R. Kazlas  ir „Pakeleivių“ muzikantai lengvai jungė dvi dimensijas – realią ir iliuzinę. Kaip ir eilėraštis jungia išorinį pasaulį su poeto kartais labai netikėtu ir sukrečiančiu vidiniu. „Jos kartais keičiasi vietomis: poezija su tikrove“, – rašė Vladas Šimkus. Atrodo, kad šią poeto eilutę R.Kazlas pavertė vaizdu.

Vieną albumo dainų „Užbūriau tave“ atliko ir ištikima R. Kazlo pakeleivė, pirmajame albume „Toks“ irgi girdėta,  Jonė Dambrauskaitė. Ji taip pat skaitė vienos iš dviejų albume ir koncerte skambėjusių moterų poečių – Almos Karosaitės eiles.  Antroji poetė Rita Dambrauskaitė – vienos iš albumo dainų „Ilgesio valanda“ žodžių autorė.

„Klasikas. Ačiū  Dievui – gyvas“ – prieš cituodamas Juozas Erlicką, jį pristatė R.Kazlas. Ir tuose žodžiuose – liūdna tiesa. Daugumos poetų, kurių eilės skambėjo koncerte, jau nebėra tarp mūsų. Ir dauguma jų mirė jauni. „Tai žmonės, kurie neturėjo  tiek apsukrumo, verslumo ir kiaulės akių, bet turėjo labai didelę sąžinę ir talentą. Jie nemokėjo prisitaikyti ir kūryba juos sudegino. Tačiau poezija nemiršta, ji – gyva ir turi skambėti. Kai man labai sunku, aš atsisuku į muziką, į poetus ir tai mane labai labai gelbsti“, – sakė R. Kazlas.

Po koncerto visa Alytaus kultūros ir komunikacijos centro salė plojo atsistojusi. „Tai  pats geriausias teatro dienos  atšventimas, labai dėkoju, už tokį gražų ir malonų dėmesį parodytą „Pakeleiviams“ ir džiaugiuosi, kad šios programos pakeleiviais tapo ir poetai. Šiais laikais, kai poezija nukišta kažkur toli, po ekonomikos, rinkimų ir t.t., toks žingsnis – labai rizikingas.  Tačiau aš džiaugiuosi, kad šiandien jūs išgirdote tuos, kuriuos aš vadinu ir laikau tikruoju Lietuvos elitu“, – nusilenkęs sakė R. Kazlas.