R. Šimukauskas: A. Smetona nepaliko Lietuvos kaip nuotakos prie altoriaus

Tai teigė istoriniame seriale „Laisvės kaina. Savanoriai“ prezidentą A. Smetoną suvaidinęs aktorius Ramūnas Šimukauskas. Jis kartu su kolega Dariumi Meškausku, įkūnijusiu premjerą Augustiną Voldemarą, tikino, kad šis serialas pagilins visuomenės žinias ir galbūt net pakeis požiūrį į tam tikrus Lietuvos istorinius įvykius.

Spalio 31 d. LRT televizija pradės transliuoti naują istorinį serialą „Laisvės kaina. Savanoriai“, kuriame susipins tikri istorijos įvykiai ir išgalvotų personažų gyvenimai. Per paprastų ir istorinių asmenybių gyvenimą bus vaizduojami XX a. pirmos pusės Lietuvos istorijos įvykiai ir vasario 16-osios akto pasirašymas. Įvykių epicentre suksis ir visiems žinomos istorinės asmenybės – prezidentas A. Smetona ir premjeras Augustinas Voldemaras, – kuriuos įkūnijo aktoriai R. Šimukauskas ir Darius Meškauskas. Serialo aktoriai LRT.lt portalui papasakojo, kaip sekėsi persikelti į XX a. pradžios Lietuvą ir kuo juos sužavėjo jų pačių personažai.

D. Meškausko teigimu, jo veikėjas yra labai įvairialypis, tad ši pažintis aktoriui buvo labai įdomi.

„A. Voldemaras yra istorinė asmenybė, labai ryški ir charizmatiška. Vertinamas jis įvairiai, apie jį sklando visokių legendų. Bet, kaip ir dauguma to meto politikų, gyvenimą baigė Rusijoje ir mirė jos kalėjime. Teigiama, kad nuo išsekimo, bet galbūt ir nukankintas. Jo gyvenimo pabaiga kelia nemažai klausimų, į kuriuos atsakymų dar nerasta“, – pasakojo aktorius.

D. Meškausko žiniomis, šis asmuo buvo ryškus, skandalingas, arogantiškas ir egocentriškas. „Jo politinis idealas buvo Italijos dučė Benito Mussolini. A. Voldemaras buvo tautininkas, tuo metu pasaulyje buvo madinga tokia nacionalsocialistinė, truputį totalitarinė ideologija, tad A. Voldemaras buvo ne išimtis. Pats mokėjo daug kalbų, buvo poliglotas, profesorius, labai mylėjo moteris. Su juo susipažinti man buvo labai įdomu, o kaip man sekėsi su šiuo vaidmeniu tvarkytis, geriausiai įvertins žiūrovai“, – kalbėjo aktorius.

D. Meškausko manymu, serialas „Laisvės kaina. Savanoriai“ labai naudingas mūsų visuomenei, nes žinios apie tą laikotarpį yra gana paviršutiniškos: „Žinome, kad buvo Smetonos laikai, ir tuo viskas baigiasi. O kaip ten viskas buvo, apie ką jie mąstė, kodėl jie elgėsi vienaip ar kitaip, manau, galės atskleisti šis serialas. Manau, jis Lietuvai yra naudingas ir istorine, ir švietėjiška prasme“.

Paklaustas, koks pasirinkimas jo suvaidintam personažui buvo sunkiausias, aktorius ilgai nedvejojo. „1940 m. į Lietuvą atėjo sovietai, ir Lietuva tapo tarybine. A. Voldemaras iš Berlyno grįžo į Lietuvą, tikėdamasis Lietuvos autonomijos ir [galimybės] valdyti šalį.

Tai buvo daugelio to meto politikų klaida, nes jie manė, kad sovietai yra mažesnis blogis, nei vokiečiai ir Adolfas Hitleris. Jie galvojo, kad lietuviams mažesnis pavojus yra asimiliuotis su rusais nei su vokiečiais ir tikėjosi, kad kažkada tas karas baigsis, bus kokia nors taikos konferencija ir mes atgausime Lietuvą.

Žinoma, jie suklydo ir tas reikalas užsitęsė 50 metų, kol mes atgavome nepriklausomybę. Aš, pakliuvęs į tą situaciją, kurioje buvo mano personažas, tikriausiai elgčiausi kitaip, nes dabar paprasčiausiai daugiau žinau (juokiasi)“, – pasakojo aktorius.

Vis dėlto D. Meškauskas, jei turėtų galimybę, rinktųsi gyventi šiuo laiku, nes dabartiniame pasaulyje yra daugiau komforto. „Nors rūbai anksčiau buvo daug gražesni nei dabar“, – pridūrė aktorius.

Aktorius R. Šimukauskas, kuriam teko prezidento A. Smetonos vaidmuo, tikino jautęs nemažą atsakomybę. „Tai yra iškilus ir visiems Lietuvos gyventojams žinomas ar bent iš nuotraukų ir istorijos vadovėlių pažįstamas asmuo. Taigi, atsakomybė buvo didelė. Labai tikiuosi, kad pavyko ir žiūrovai mano pastangas atspindėti prezidento psichologinį portretą įvertins teigiamai.“

Aktorius tikino labai besidžiaugiantis scenaristais, kurie labai padėjo kuriant istorinį portretą. Scenarijuje aiškiai atsiskleidžia prezidento pasirinkimų motyvai.

„Savo veikėjo liniją aš nagrinėjau smulkiai ir kruopščiai, o kitas scenarijaus dalis skaičiau kaip romaną, su malonumu. Manau, scenarijus parašytas žinant reikalo esmę ir puikiai perteikiant motyvus. Džiugu, kad išvengta tų per amžius amžinuosius susiformavusių klišių, štampų apie A. Smetoną – juk kalbama, kad prezidentas buvo autokratas, toks ir anoks. Į visa tai buvo pažvelgta iš tų laikų situacijos ir aplinkybių šviesos, kas yra labai svarbu. Kita vertus, prezidentą jau esu vaidinęs teatre – prieš keletą metų buvo spektaklis „Smetona“ pagal Gedimino Jankaus pjesę, kurį režisierius Vytautas Balsys kūrė Kaune. Tad man susidūrimas su šia tema ir personažu buvo nebenaujas“, – pabrėžė aktorius.

Paklaustas, ar sunku buvo įsikūnyti į minėtą istorijos epochą, R. Šimukauskas patikino, jog didesnių sunkumų padėjo išvengti jo kilmė – aktorius yra gimęs Kaune. „Kiekvienas žmogus, kuris bent keletą metų yra pagyvenęs Kaune, į smetonišką laikotarpį įsijaučia daug lengviau, nei į bet kurį kitą. Kaunas vis dar turi tą stiprią smetonišką architektūros dvasią ir gyvus tėvų bei senelių prisiminimus, kur ir kas buvo „prie Smetonos“. Kaunas yra išlaikęs smetonišką dvasią, prisiminimai yra gyvi, tad tas laikmetis kiekvienam tūlam kauniečiui, taip pat ir man, yra labai nesvetimas“, – pažymi aktorius.

R. Šimukauskas teigė, kad seriale žiūrovai A. Smetoną išvys kitokį, nei buvo įprasta matyti tarybinėje karikatūroje. „Labai gaila, bet į mūsų istoriografiją ir į daugelio žmonių sąmonę įcirėžė karikatūros vaizduojamas A. Smetona, kuris buvo autokratas, baisus žmogus, sušaudęs komunarus ir galiausiai pabėgęs ir metęs Lietuvą kaip nuotaką prie altoriaus. Toks karikatūriškas personažas buvo paišomas visą tarybinį laikotarpį, o mes jį norėtume parodyti realesnį, taip, kaip viskas iš tikrųjų buvo“, – tikino jis.

Aktorius svarsto, kad jo pasirinktam personažui teko priimti daug nelengvų sprendimų, o ir jų pasirinkimai galbūt ne visuomet būtų sutapę.

„Visų pirma, aš, ko gero, niekaip nebūčiau pasirinkęs tapti Lietuvos prezidentu. R. Šimukauskas nebūtų tapęs Lietuvos prezidentu, A. Smetona – tapo.

Jis gyveno, be jokios abejonės, pačiu sudėtingiausiu Lietuvai laikotarpiu – 1940-aisiais. Net ir ankstesni įvykiai nebuvo tokie dramatiški, kokie buvo 1940-ųjų birželio įvykiai. Priimti ultimatumą buvo kolegialus, vyriausybės, o ne asmeniškas prezidento sprendimas.

Seriale matysime motyvus, kodėl buvo priimtas sprendimas trauktis iš Lietuvos. Tai nebuvo daiktų susidėjimas ir perbridimas per upelį, kaip buvo bandoma nušviesti tarybinėje karikatūroje. Tai nebuvo vienplaniškas sprendimas. Ko gero, ultimatumas iš sovietų ir visa lydinčios aplinkybės bei sprendimai buvo pats dramatiškiausias prieškario ir vėlesnių laikų Lietuvos istorijos epizodas“, – kalbėjo aktorius.

R. Šimukauskas pasidžiaugė, kad dirbti su šiuo projektu buvo neabejotinai įdomu. Visų pirma, tai yra epochinis istorinis serialas. Čia susiduriama ir su grimu, ir su kostiumais, pagaliau ir su automobiliais.

„Tai yra netipinis serialas dar ir todėl, kad čia yra ne 50 ar 80 serijų, o tik 13, ir tos serijos yra gana koncentruotos. Istorinių įvykių fone vystosi ir detektyvas, ir meilės istorija. Bet visi istoriniai įvykiai yra tikri, neišgalvoti. Intriga ir yra tame, kad daug kas yra tikra, bet esama ir pramanytos gražios siužetinės linijos“, – atvirauja aktorius.

R. Šimukauskui neišdildomą įspūdį paliko 1929 m. kadilakas, kuriuo seriale važinėjo personažas A. Smetona su adjutantu. „Tai buvo tikrai labai patogi, gera, minkšta ir puikiausiai važiuojanti mašina. Žinoma, puikų įspūdį paliko ir komanda, dailininkai, iš kažkokios erdvės sukuriantys smetonišką atmosferą. Buvo įdomių momentų, bet tai – maži perliukai, kurie yra labiau pajaučiami, nei papasakojami“, – prisiminimais dalijosi aktorius.

Paklaustas, kuriuo laikotarpiu rinktųsi gyventi, R. Šimukauskas negalėjo apsispręsti: „Labai gaila, kad tada negyveno labai daug dabar gyvenančių mano draugų ir aplinkos žmonių, tad be jų aname laikotarpyje būtų neįdomu. Iš kitos pusės, tada buvo tikrai labai daug spalvingų ir įdomių žmonių, ir epocha buvo tikrai labai žavinga ir įdomi. Su malonumu ten bent trumpam nusikelčiau“.