Antradienio vakarą vykusiame filmavime netrūko istorinių, romantiškų, o taip pat ir kalėdinių dainų, siekiančių tapti Lietuvos šimtmečio daina.

Antradienio vakarą skambėjusias dainas ir atlikėjų pasirodymus vertino muzikos apžvalgininkas, LRT OPUS laidų vedėjas Ramūnas Zilnys, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė ir žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Beje, šį vakarą skambėjo jau paskutinis projekto „Dainuoju Lietuvą“ atrankinių dainų dešimtukas.

Atlikėjams akompanavo Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, kuriam diriguoja maestro Donatas Katkus ir Modestas Barkauskas, ir „LRT grupė“.

Pirmieji scenoje pasirodė vėl susibūrusi grupė „Skamp“, atlikę dainą „Mūsų dienos kaip šventė“. Dainą parašęs maestro Vytautas Kernagis yra sakęs, kad ją kūrė su trupučiu ironijos, tačiau pamatė, kad žmonės dainą priima labai nuoširdžiai ir ja džiaugiasi.

(V.Radžiūno (LRT) nuotr.)

„Esu labai laimingas vėl matydamas grupę „Skamp“ scenoje. Jie buvo padarę kūrybinę pertrauką, tačiau žinau, kad ši grupė vėl turi planų sugrįžti. Kai daina buvo įrašyta su V. Kernagiu – tai buvo įvykis. Maestro nebuvo linkęs į įvairiausius bendradarbiavimus, tad tai, kad jis sutiko įrašyti dainą su „Skamp“, manau, yra labai geras grupės įvertinimas“, – teigia R. Zilnys.

Grupė „Rondo“ pasirodė su daina „Tu palauk, palauk“, kurią seniau buvo pavadinusi netikėtai – liūdna daina.

Z. Kelmickaitė sako neabejojanti, kad jei būtų matuojama, kaip greitai žmonės „įsijungia“ į dainą, jai pritaria, atsižvelgiant į tai, kaip entuziastingai reguoja žiūrovai LRT studijoje, grupė „Rondo“ būtų nepralenkiamas kolektyvas.

R. Zilnys mano, kad jei „Rondo“ negrotų šios dainos savo koncertuose, tai žmonės jiems neatleistų.

„Iki šiol ši daina yra nuostabi. Žinau, kad ją mėgsta Dzūkijoje, ten daug kas tekstą girdi kaip „Alytus tau kelią rodys“, – juokauja R. Zilnys.

Dainininkas Arvydas Vilčinskas pasirodė drauge su sūnumi Tadu Vilčinsku ir atliko kūrinį „Grįžtu namo, kol saulė dar nenusileido“.

Komisijos nariai sutiko, kad 1989-aisiais, kai gimė šis kūrinys, šalies istorinis kontekstas buvo visai kitas, tad ir dainos buvo klausomasi kitaip.

„Beveik kiekviena šeima arba giminė Lietuvoje yra susidūrę su tremtimi. Ir tai jau buvo tie metai, kai apie trėmimus buvo garsiai kalbama. Aš klausydamas šią dainą įsivaizdavau dar nesugrįžusius tremtinius, nes tokių žmonių buvo labai daug, jie iš Rusijos į Lietuvą sugrįžinėjo dar ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Žodžiai „hitas“ ar „labai populiari“ daina neapibūdintų, kokį krūvį tuo metu turėjo ši daina. Tai buvo superhitas, visi šią dainą žinojo ir dainavo“, – teigia E. Jakilaitis.

Dainininkas Bobas Dylanas yra parašęs kūrinį, dažnai įvardijamą antikarine daina. Lietuvoje ši daina išpopuliarėjo gerokai vėliau, kai G. Paškevičius sudainavo „Tu vėjo paklausk“.

„Buvau įsitikinęs, kad šią B. Dylano dainą į lietuvių kalbą išvertė G. Paškevičius, bet, pasirodo, tai padarė atlikėja Irena Ašakaitė dar prieš man gimstant. Talentingai išverstas tekstas, melodija šiek tiek pakeista. Tačiau, jei B. Dylanas išgirstų dainos atkarpą, įdomu, ar tikrai suprastų, kad tai jo kūrinys. Manau, pusė lietuvių galvoja, kad tai G. Paškevičiaus parašyta daina. Beje, kalbant apie G. Paškevičių, šiame projekte skambėjo gal 5 jo dainos, tad siūlyčiau duoti jam Lietuvos liaudies bardo titulą, o Šiauliuose mažų mažiasiai jo vardu pavadinti autobusų stotelę jau dabar. Jis to visiškai nusipelnė“, – kalba R. Zilnys.

E. Jakilaitis pripažino, kad klausydamasis šios dainos visgi girdi B. Dylaną.

„Skamba B. Dylanas ir daina man asocijuojasi su roko klasika. Puiki daina, bet visgi tai yra B. Dylanas“, – kalba E. Jakilaitis.

Atlikėjai Žilvinas Žvagulis ir Irena Starošaitė atliko kūrinį „Gintarai“.

LRT didžiojoje studijoje susirinkę žiūrovai, atlikėjai ir komisija siuntė šilčiausius linkėjimus šią dainą sukūrusiam ir šiuo metu su sunkia liga kovojančiam kompozitoriui Andriui Kulikauskui.

Z. Kelmickaitė taip pat kompozitoriui perdavė įpareigojimą.

„A. Kulikauskas – jautrios sielos žemaitis: pasiutęs, kartais uždaras, žmogus, kuris niekada nepasiduoda. Žmogus, kuris jaučia gyvenimą. Andriau, prašyk dar vieną tokią dainą apie Baltiją, apie Žemaitiją“, – kalba Z. Kelmickaitė.

E. Jakilaitis negailėjo komplimentų Ž. Žvaguliui ir I. Starošaitei.

(V.Radžiūno (LRT) nuotr.)

„Kai važiavome į laidos filmavimą, sūnus klausė: „Tėti, būsi komisijoje? Juk nieko nesupranti.“ Jis teisus. Todėl aš stengiuosi pastebėti kitus dalykus. Ž. Žvagulis ir I. Starošaitė dainavo ir man toks įspūdis – tikri profesionalai. Ši daina jau dainuojama kelis dešimtmečius, man atrodo, kad kaskart ji atliekama kaip vienintelį kartą. Gražu, profesionalu ir puikiai atlikta. Matai meilę ir aistrą tam, ką Žilvinas su Irena daro scenoje“, – teigia E. Jakilaitis.

Scenoje nuskambėjo ir Danieliaus Dolskio daina „Palangos jūra“, kurią atliko operos dainininkas Kęstutis Alčauskis.

E. Jakilaitis šią dainą vadino tikra lietuviška daina.

„Šis kūrinys pasiskolintas iš atlikėjos Fanny Gordon, kuri, mano bendromis žiniomis, turi lietuviškų šaknų, tad tai yra tikra lietuviška daina“, – sako E. Jakilaitis.

R. Zilnys buvo atviras – ši daina jam nepatinka.

„Bent man tai yra viena įkyriausių lietuviškų dainų. Gal dėl to, kad man tai primena vaikišką maištą, tai – senelių daina. Man tiesiog nepatinka ši daina, aš atsiprašau“, – kalba muzikos apžvalgininkas.

„Biplan“ atliko grupės „Kardiofonas“ dainą „Kalėdinė eglutė“. Projekto vedėjai G. Griniūtei pavyko sužinoti, kad šią dainą mintinai moka 10-metis E. Jakilaičio sūnus.

„Mano sūnus moka šią dainą mintinai, bet tai nėra dažnai mūsų namuose skambantis kūrinys. Beje, šią dainą atsimenu nuo to laiko, kai man buvo tiek metų, kiek dabar mano sūnui. Tuo metu tai buvo populiariausia 87-ųjų daina Lietuvoje. Tai buvo hitas, visi ją mokėjo. „Biplan“ kuo puikiausiai perteikė šios dainos energiją. Man labai patiko. Ši daina taip pat simbolizuoja tam tikrą laikmetį ir emociją“, – sako E. Jakilaitis.

1976 metais kompozitorius Algimantas Raudonikis parašė kūrinį operos solistui Virgilijui Noreikai, tai – „Švelnumas“. Dainą atliko Paulius Bagdanavičius.

R. Zinys teigia, kad klausant šią dainą prieš akis išnyra maestro V. Noreika.

„Turėjau privilegiją klausyti, kaip šią dainą gyvai atlieka V. Noreika. Jokios kritikos Pauliaus pasirodymui, bet ši daina yra skirta V. Noreikai. Kaskart, kai ją girdime, įsivaizduojame, kaip ją atlieka V. Noreika“, – teigia muzikos apžvalgininkas.

Džordana Butkutė projekte atlieka jau antrąją dainą. Šįkart – kūrinį „Nemylėjau tavęs“. Įdomus faktas – šią dainą atlikėja parašė vienam įkyriam gerbėjui.

„Buvo vaikinas, kuris rodė dėmesį Dž. Butkutei. Kurį laiką šį dėmesį ji toleravo, bet galiausiai parašė dainą, kurioje pasakė viską, ką galvoja apie šį vyrą. Galvoju, ką reiškia būti tuo vyru, kuriam skirta ši daina? Jau 30 metų scenos karalienė tau dainuoja „Nemylėjau tavęs“. Gal jis labai mėgsta šią daina, o gal jos nekenčia? Projekte „Dainuoju Lietuvą“ Dž. Butkutė atliko dvi dainas: „Aš tave myliu galbūt labiau“ ir „Nemylėjau tavęs“, tad galima sakyti, kad Džordanos dainose sutelpa visas gyvenimas – plati amplitudė“, – kalba R. Zilnys.

Merūnas Vitulskis šį vakarą atliko Olego Ditkovskio kūrinį „Aš mylėjau tave tau nežinant“.

„O. Ditkovskis sukūrė labai gražią dainą. Manau, kad tai labai asmeniškas kūrinys, su paslaptimi. Ji labai graži. Man atrodo labai gražu ir svaru, kad mūsų puikusis tenoras M. Vitulskis taip paprastai ją padainavo“, – kalba Z. Kelmickaitė.

E. Jakilaitis sako, kad šią dainą vertino pagal nuoširdumą ir perteiktas emocijas.

„Merūnas nėra vien tik dainininkas, jis yra artistas ir tai jaučiasi. Vertinu kūrinį pagal tai, kiek matau nuoširdumo, kokia energija spinduliuoja. Kaip ir Zita, aš daugelį metų stebiu Merūno veiklą. Tai puikus artistas ir atlikėjas. Ko jis besiimtų, tai spindi. Manau, kad ši daina verta eiti į kitą etapą“, – teigia žurnalistas.

Projektą „Dainuoju Lietuvą“ žiūrėkite šeštadieniais 21 val.