„Kanų liūtų“ statulėlėmis šią savaitę apdovanoti autoriai, virtualios realybės technologijomis „perkėlę“ lankytojus į Salvadoro Dali paveikslų pasaulį ir „nuvežę“ moksleivius mokykliniu autobusu į Marsą.

„Šie metai yra virtualios realybės metai“, – tokiu šūkiu savo technologijas pristatė elektronikos milžinė „Samsung“, Kanuose įrengusi kelias virtualios realybės salas, reklamuodama 99 eurus kainuojančius akinius.

Nauja valiuta – potyriai

Virtualios realybės technologijos leidžia vartotojams naudojant specialius akinius pasinerti į dirbtinę aplinką 360 laipsnių kampu.

Iki šiol jos vyravo kompiuterinių žaidimų rinkoje, bet panaudojimas pastaruoju metu smarkiai išsiplėtė, ypač dėl išmaniųjų telefonų plėtros.

„Internete iki šiol vyravo informacija ir žinios. Su virtualia realybe judame link interneto, kur vyrauja potyriai. Potyriai taps nauja valiuta“, – Kanuose sakė technologijų žurnalo „Wired“ redaktorius Kevinas Kelly.

Entuziastai įsitikinę, kad virtuali realybė ilgainiui taps nepakeičiama daugelyje sričių, pradedant medicina ir švietimu bei baigiant žiniasklaida ir labdara.

Kanuose liaupsių sulaukė labdaros projektas, kuris leidžia persikelti į Etiopijos mergaitės kasdienes varginančias keliones parnešti į kaimą vandens. Taip siekiamaatkreipti dėmesį į vandens trūkumą Afrikoje.

Virtuali realybė pirmuosius žingsnius jau žengė ir Lietuvoje – sukurtos virtualios realybės ekskursijos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveiksluose ir žiemiškoje Neringoje, o pirkėjams pristatyta galimybė virtualiai persikelti į nusižiūrėtą būstą.

Žiniasklaidos standartai

Vis dėlto, nepaisant kalbų apie proveržį, išlieka daug abejojančių, kiek greitai ir kiek plačiai technologija gali paplisti, nes techninės ir programinės įrangos vis dar yra sąlyginai nedaug.

Jokios virtualios realybės patirties neturi didžioji dalis Vakarų pasaulio gyventojų, nekalbant apie mažiau išsivysčiusias šalis. „Google“ sukurti „Cardboard“ akiniai ar „Facebook“ siūlomi „Oculus“ produktai žinomi tik mažai daliai visuomenės.

Dirbtinės aplinkos sukūrimas iki šiol atima daug laiko, o interaktyvumas išlieka ribotas. Dalis psichologų nerimauja dėl poveikio sveikatai.

Žiniasklaida savo ruožtu ima diskutuoti, kaip virtualios realybės panaudojimas dera su žurnalistų nešališkumo misija tiksliai perteikti pasaulį.

Siekdamas sustiprinti kritiką dėl kalinimo sąlygų Jungtinėse Valstijose, kairysis britų laikraštis „The Guardian“ pasiūlė skaitytojams persikelti į virtualią griežto režimo kalėjimo vienutę.

„360 laipsnių vaizdo įrašai turi būti parengti iš anksto, todėl žmonės klausia, ar tai falsifikuojama. Dar tik kuriami standartai, kas yra priimtina žiniasklaidai virtualioje realybėje“, - pripažino „Guardian“ projektų vadovė Francesca Panetta.

Nepaisant iššūkių, virtualios realybės projektų „Kanų liūtuose“ artimiausiais metais turėtų tik daugėti.