Visas gyvenimas - kino ritmu. Tai nieko nauja kino ir televizijos režisieriui Valdui Babaliauskui. Šis gyvenimo būdas įprastas, bet pastaruoju metu jis atima net miego laiką. Tokiu ritmu gyvena ne jis vienas, o visa šeima - žmona Dalia, sūnūs Liudvikas ir Grigalius.

Valdas kasdien filmuoja ką tik pradėtą rodyti naująjį televizijos serialą „Broliai". Toks darbas gali būti kūrėjo viso gyvenimo svajonė. Tačiau Valdas neslėpė, kad šis beprotiškas filmo kūrimas ilgam nutolino didžiąją gyvenimo aistrą - meistravimą. Ir dar - žvaigždžių gyvenimą danguje.

Jaučiasi apleidęs namus

Daugiabutį sostinės Fabijoniškių rajone, kuriame gyvena, režisierius vadina „Harlemu". Savo butą - persirengimo aikštele, o visą buitį ir būtį - karinės parengties stoviu. Mat visa šeima dirba kuriamo serialo „Broliai" filmavimo grupėje.

„Mano šeima tipiška miesčioniška. Aš, žmona, du vaikai, šuo, katė, butas mieste, sodyba užmiestyje. Tačiau šiuo metu gyvename kino „fabrike". Namus apleidau visiškai, namuose šuo ir katė - karaliai. Šuo viską graužia, katė - drasko. Sunaikino viską", - skundėsi Valdas.

Teko labai ilgai įkalbinėti, kad į šiuos apniokotus namus įsileistų. Tačiau nebuvo taip baisu, kaip piešė laki menininko fantazija.

„Įsivaizduok, aš taip mėgau, kad viskas būtų harmoninga, o dabar - nevaldomas chaosas. Su juo kovoti aš neturiu net minutės laiko", - vis neatlyžo režisierius.
Namų karaliai katė ir šuo visai nebuvo agresyvūs. Atvirkščiai, jie buvo išsiilgę žmonių. Ypač Stafordšyro terjeras Brendis. Baltapūkė katė Degtinė buvo kiek santūresnė. Kodėl Degtinė? Mat balta. Sunku buvo patikėti, kad beveik viskas šiame bute pagaminta režisieriaus rankomis.

Maitina ir tėvo siuvamoji

„Dalis virtuvės iškeliavo į sodybą Molėtų rajone. Ten dabar - didžiausi mano kūrybos klodai. Čia liko, ką sumeistravau seniau", - pasakojo Valdas.

Dėmesį virtuvėje patraukia ne tik dailios lentynos, bet ir stalas. Tiksliau, neįprastos jo kojos. Stalo viršų Valdas sumeistravo ant antikvarinės „Singer" siuvamosios mašinos. Tai labai brangus šeimai daiktas. Visą gyvenimą ja siuvo Valdo tėvas, garsus Dzūkijoje esančio Daugų miestelio siuvėjas. Retas siuvėjas galėjo prilygti jo pasiūtiems moteriškiems paltams ir vyriškiems kostiumams.

„Anuomet ši mašina maitino šeimą. Dabar - taip pat", - juokėsi namų šeimininkas.
Svetainės baldai taip pat sumeistrauti Valdo rankų. Ne tik sekcija, bet ir minkšti baldai. Kitokie vargu ar tiktų, nes visa šeima - aukštaūgiai lyg krepšininkai.

„Gaila, spinta vos laikosi. Tokias gražias drožtas rankenėles turėjau pakeisti metalinėmis. Šuo sugraužė. Ir lygintuvo laidą sudorojo, tai drabužių nebelyginame", - vis sielojosi režisierius.

Rudą Stafordšyro terjerą vienam iš sūnų padovanojo gimtadienio proga. Agresyvus šuo imasi baldų, matyt, iš vienatvės. „Maniau, šuo į valias galės lakstyti vienkiemyje, bet filmuojant „Brolius" tam laiko nėra", -apgailestavo Valdas.

Kūrė pasivogęs laiko

Namų dizaineriu Valdas tapo daugiau nei prieš dvidešimt metų prispirtas bėdos. Baigę tuometę Lietuvos konservatoriją režisierius Valdas ir chorvedė Dalia gyveno bendrabutyje, augino pirmagimį Liudviką. Svajojo apie erdvų būstą. Tačiau tuomet visiškai nuvertėjo bankuose sutaupyti pinigai.

„Patys nebuvome spėję užsidirbti. Tai, ką mums sutaupė tėvai ir seneliai, pavirto į nieką. Pamenu, Vingio parke prisėdęs ant suoliuko ir stumdydamas vaiko vežimėlį, pagaliu ant žemės nusibraižiau virtuvinę spintelę. Lyg didžiausią svajonę. Staiga sumojau - jei galiu nusibraižyti, tai galiu ir pasidaryti", - pasakojo apie meistrystės pradžią žinomas režisierius.

Darbai užvirė, kai jauna šeima įsigijo butą. Tame pačiame „Harleme".  „Iš pradžių svarbiausi įrankiai buvo pjūklas, liniuotė, švitrinis popierius. Nenustojau meistrauti nė akimirkai. Tai mane persekiojo kaip karma. Tuo metu dirbau nacionalinėje televizijoje, kultūros laidų režisieriumi, kai buvo įmanoma pasivogti laiko. Dabar laikas pasivagia mus", - kalbėjo Valdas.

Išsikasė savo ežerą

Naujas meistrystės etapas prasidėjo prieš kelerius metus, kai nusipirko vienkiemį Molėtų rajone.  Čia Valdas jaučiasi tikroje savo karalystėje. Šiukšlyno vietoje jis įsirengė savotišką akmenų šventyklą.

„Ritinau, vieną ant kito dėjau akmenis drengiant lietui. Atvažiavę sūnūs negalėjo suprasti, kaip tai padariau. Ir pats nesuprantu. Išsikasiau didelį tvenkinį. Tai mano Daugų ežeras", - pasakojo vienkiemio šeimininkas.  Valdas be galo džiaugėsi tarp visą laiką praryjančio filmavimo ištaikęs dieną nulėkti į savo sodybą.  „Suremontavau kėdę. Mane nuramina du paradoksalūs dalykai - meistravimas sodyboje ir bulvių lupimas", - šypsojosi režisierius.

Kol kas pragarišku tempu sukamas naujasis serialas nepalieka vilčių sodybai. Tad kaip atgauti jėgas, kai, Valdo žodžiais, tenka dirbti po 16 valandų per parą?
„Filmavimo aikštelėje dažnai skamba frazė: „Viskas baigiasi, baigsis ir šitai", - nepraranda geros nuotaikos filmo režisierius.

Kiną surado ant kalno

Televizijos laidų ir filmų autorių įkvepia ar suteikia jėgų iš pirmo žvilgsnio labai paprasti dalykai.  „Paauglys nuo stačių kalnų specialiai leisdavausi dviračiu. Galėjau užsimušti. Bet man to reikėjo - fiksavau savo būseną: „Aš čia ir dabar, visados." Kai nuo filmavimo rutinos lekia „stogas", aš prisimenu tą sustabdytą visam gyvenimui akimirką: „Čia ir dabar", - kalba V.Babaliauskas.

„Ant didžiausio Daugų apylinkėse kalno ieškojau skraidančių lėkščių, - prisimena jis. - Atvažiavęs dviračiu užkopdavau ant Maldzykalniu vadinamos kalvos ir pro teleskopą žvalgydavausi po dangų. Gal tai buvo ir kinas?"

Neišvydęs neatpažintų dangaus objektų ant Maldzykalnio, jaunuolis sėsdavo ant dviračio ir ropšdavosi ant kito aukšto kalno - Aukakalnio. Aplinkiniams jis keldavo nuostabą, bet jie iš linksmo, geraširdžio vaikino nesišaipydavo.

Žvaigždės kūrėją įkvepia

Ant Maldzykalnio Valdui nepavyko išvysti skraidančių lėkščių, tačiau dangaus gyvenimas buvo labai įdomus. Kažką nepaaiškinamo Valdas pamatė būdamas dvidešimtmetis.
„Miegodavau tėvų namo balkone. Vieną naktį pamačiau, kaip žvaigždė pasidalijo į dvi ir pajudėjo keista trajektorija. Sujudo visas jų spiečius. Nieko panašaus gyvenime daugiau nemačiau", - pasakojo režisierius.

Iš savo daugiau kaip per ketvirtį amžiaus sukurtų darbų Valdas labiausiai vertina ne televizijos filmus, dokumentiką, bet keistą laidą „Savęs link". Parapsichologijos, ezoterikos slėpinius nagrinėjusi laida buvo labai artima jos režisieriui.

„Supranti, man visada rūpėjo, kas ten, aukštai. Ir kas toliau, už Maldzykalnio. Ten, kur nepažinta žemė", - filosofiškai paaiškino paprastuose dalykuose surandantis visą pasaulį kūrėjas.

Tą nepažintą žemę jis turi savo sodyboje. Tačiau ji turi palaukti. Dabar iki pat metų pabaigos televizijoje turi suktis jo režisuojami „Broliai". Bet viskas praeina?