Roko senukai metų neskaičiuoja

„Slade“ siela Dave’as Hillas sostinės publiką ketina papirkti laiko patikrintais kūriniais

Jei būtų sudarytas visų laikų populiariausių britų roko grupių dešimtukas, į jį tikrai patektų scenos veteranai „Slade“. Jų laimėjimų sąrašas įspūdingas: vien tarp Didžiosios Britanijos geriausiųjų buvo 23 ketvertuko kūriniai, o šeši karaliavo pačioje viršūnėje.

Nesenstantys rokeriai nebėra geidžiamiausių žvaigždžių sąraše, tačiau ištikimiausi gerbėjai jų dainų nepamiršo. „Būtinai parašykite, kad mūsų koncerte Lietuvos sostinėje žmonės puikiai praleis laiką“, – pokalbį telefonu su „Pramogomis“ pradėjo vienas grupės įkūrėjų gitaristas Dave’as Hillas.
– Ne pirmą kartą lankotės Lietuvoje. Kokį įspūdį paliko mūsų šalis?
– Lietuvoje koncertavome gal penkis ar šešis kartus. Puikiai atsimenu Vilnių. Patiko Lietuvos publika. Jaučiausi, lyg gročiau Anglijoje. Įsitikinau, kad lietuviai mėgsta senąjį roką. Beje, patiko ir lietuvių virtuvė, bet nepamenu patiekalų pavadinimų.
– Jūsų gyvus ir energingus koncertus matė ne tik sostinės, bet ir Kauno, Kėdainių, kitų miestų publika. Kuo šį kartą nustebinsite?
– Mūsų šou intriguoja, nuotaiką pakelia dainos. Publika tikrai išgirs „My Oh My“, „Far Far Away“ ir kitus hitus. Manau, dėl energingų, gyvų koncertų mes ir gyvuojame iki šiol.
– Garsenybės koncerto rengėjams paprastai pateikia ilgą pageidavimų sąrašą. O jūs?
– Nežinau, mes nereikalaujame limuzinų, – juokiasi. – Žinoma, transportas būtinas, bet jo išvaizda nesvarbi. Kiek pamenu, viešbučiai jūsų šalyje geri. Sunku dabar ką nors pasakyti. Kai atvyksime, pamatysime, ko trūksta.
– Jūs įkvėpėte tokias žvaigždes kaip Tomas Jonesas, Alice Cooper ar „Kiss“. O kas yra jūsų mūza?
– Kai buvau jaunas, imponavo „Rolling Stones“, „The Beatles“, „The Shadows“. Įkvėpimas ateina iš įvairių šaltinių, įvairių atlikėjų. Dabar klausau kiek kitokios muzikos, mane žavi ir jauni atlikėjai.
– Koncerte dalyvausite ne tik jūs, bet ir Bonnie Tyler. Ar esate geri bičiuliai?
– Niekada nebuvome susitikę, bet teko kalbėti telefonu. Man labai patinka jos dainos, nekantrauju susipažinti.
– Aštuntajame dešimtmetyje pakilote į šlovės viršūnę. Ar nepasiilgstate tų laikų, kai jūsų vardą linksniavo madingiausi žurnalai?
– Mes ir dabar jaučiamės populiarūs, grojame visame pasaulyje. Į koncertus ateina ir mokinių, ir pagyvenusių žmonių, kurie keturiasdešimt metų gyvena su mūsų dainomis. Tai glosto savimeilę. Per mėnesį surengiame vidutiniškai aštuonis koncertus. Kartais ir dvylika.
– Su grupės būgnininku Donu Powellu grojate nuo 1964-ųjų. Nepavargote vienas nuo kito?
– Kuo labiau senstu, tuo greičiau bėga laikas, todėl nebeskaičiuoju metų. Mums patinka tai, ką darome. Visada buvome kartu, esame puikus kolektyvas. Kartu grojame per tris dešimtmečius. Tai puiki patirtis. Be to, esame panašūs – mums abiem patinka lipti į sceną ir keliauti.
– Ar niekada nekilo mintis pradėti solinę karjerą?
– Dažnai apie tai galvoju. Aš būtinai išleisiu savo albumą. Muzikos pasaulyje yra daug neatidarytų durų, kurias norėčiau atverti.