Dainininkas Simonas Donskovas nevaidina be televizoriaus gyvenančio snobo. Jis žiūri televizorių, giria Andrių Rožicką, kritikuoja rėkiančią, įkyrią reklamą, mėgaujasi aukščiausio lygio futbolu, kurį komentuoja greta sėdinčiai žmonai.

– Kas S.Donskovui yra televizija? Fonas, retas kasmėnesinis produktas, kasdienė pramoga, informacija?

– Ne, ne, tik ne fonas. Jei mažiau darbo, mielai žiūriu įdomias laidas ar filmus. Tiesa, priklauso nuo mano užimtumo, bet aš arba žiūriu, arba – ne. Retkarčiais, jei labai užimtas ir pavargęs, vakare žiūriu televizorių ir užmiegu prie ekrano. Mano žmona turi savo televizoriuką. O ką ji žiūri, man neįdomu. Du televizoriai išsprendė reikalus: kažkas įdomu man, kažkas – jai.

– Ką dažniausiai žiūrite jūs?

– Pavyzdžiui, kai žaidžia "Barcelona" ir trys pasaulio puolėjai supergrandai – Neymaras, Suarezas ir Messi. Kaip nežiūrėti tokių futbolo rungtynių? Noriu rasti laiko ir pamatyti pakartojimą. Vienu metu mane užkalbino telefonu ir nemačiau antro įvarčio (Simonas kalba apie Čempionų lygos rungtynes tarp "Barcelonos" ir "Arsenal" – red. past.) Kaip gyventi ir nepažiūrėti šiame gyvenime tokių dalykų? Na, taip pat pažiūriu "Panoramą", pagrindines politines laidas, ką kalba ir aiškina politikai.

– Sporto karalius futbolas – jūsų žiūrimiausias?

– Mėgstu ir individualių kovos menų sporto šakas. Bet futbolas, krepšinis, be abejonės, labai patinka. Man – tik kad nebūtų iš serijos bėgi – mesk, arba spirk. Ir kai kamuolys atšoka pusę kilometro. Tokių dalykų nežiūriu – gaila akių. Bet kai žaidžia tie, kuriuos pripažįsta visas pasaulis, sėdėk ir žiūrėk, kad jaustum lytinį pasitenkinimą. Ir sėdžiu, ir žiūriu, ir jaučiu.

Jei paklaustumėte, kas labiausiai nepatinka televizijoje, atsakyčiau – reklama. Ne tik dėl to, kad jos siaubingai daug, bet ypač nepatinka tas reklamų bliovimas, rėkimas, – imituoja dūsaujantį ir šniokščiantį reklamos herojų. – Atrodo, kad jis žus isterijos priepuolio metu. Tegul lanko dramos kursus. Tokia agresyvi, įkyri, isteriška reklama – intervencija smegenims.

– Yra laidų, kurių stengiatės nepraleisti?

– Jei užkabina koks serialas, stengiuosi jo nepraleisti. Patiko rusų serialas "Likvidacija" – apie pokario Odesą. Bet nežiūriu kažkokių Leoncijų, kur kažkas pas kažką atėjo, nežiūriu serialų, kuriuos vadinu tekstų pasakojimu, nors kažkodėl tai vadina vaidyba.

Žiūriu ir "Animal Planet", ir rusų kanalus, ir britų – paverčia dukra. Patinka atominis, normalus, klasikinis filmas – ne, ne "Šuriko nuotykiai", o kur geras režisierius, geri, žinomi aktoriai, siužetinė linija, nebanalus. Peržvelgiu kritikų filmų vertinimus, ir jei matau, kad filmas reitinguojamas viena, dviem žvaigždutėmis, tokių nežiūriu. Na, reikėtų bent trijų, bet geriausiai – keturių, penkių žvaigždučių įvertinimo.

– Žmona turi savo televizoriuką, kaip sakėte, kažką žiūri. O ką?

– Oi, ką ir visos moterys pasaulyje, ką žiūri dauguma žmonų. Atbėga pasakyti, kai mano kolega dainuoja arba skamba gražesnė daina. Tada pažiūriu, juk įdomu, kokio lygio mano kolegos, ką jie daro.

Žiūriu nacionalinę atranką į "Euroviziją". Šis "Eurovizijos" konkursas – vienas stipriausių per visą lietuvių "Eurovizijos" laikotarpį. 

Beje, patinka ir puikus, subtilus, saikingas, neįžeidžiantis A.Rožicko humoras. Jis moka kurti gerą notaiką neišjuokdamas kitų. Ir tai daug juokingiau už kvailus pasitampymus, laidas, kur bet kas dainuoja ir vaiposi su pavogtomis arba kvailomis dainelėmis, prisidengę katašunių kaukėmis.

– A.Rožickas jums – vienas  geriausių televizijos laidų vedėjų?

– Priklauso nuo laidos. Rožickas patinka, taip, jis vienas geriausių laidų vedėjų. Labai patinka ir Marijaus Žiedo tembras ir santūrumas, filmų įgarsinimas. Dievo dovana. Patinka ir Mantas Stonkus, Nemira Pumprickaitė. Aa, patinka ir Arno Klivečkos drąsa laidoje "Sąmokslo teorija". Patinka tų žmonių drąsa. Jie laisvi žmonės. Aš taip negalėčiau.

– Ar su žmona randate bendrą ryšį žiūrėdami televiziją? Ar visada žiūrite atskirai?

– Ar ką nors bendro randame su žmona? Na, dar kažką bendro randame. Žiūrėjome kartu "Eurovizijos" atrankas. Kad ir kaip būtų keista, ji mėgsta žiūrėti sunkiosios atletikos čempionatus. Išmokiau – kadaise sportavau sunkiąją atletiką. Žiūri sunkiaatlečio Aurimo Didžbalio pasirodymus. Nustebau, kad jai įdomus šis sportas. Duktė žiūri boksą ir kovas be taisyklių. Žmona žiūri rimtą krepšinį arba futbolą. Ir sėdi greta manęs. Na, galvoju, gal žiūri dėl gražių vyrų, vilkinčių gražius šortus? Bet ji žiūri, o aš glostau jai plaukus, aptarinėjame, ji reaguoja. Jaučiu didelį pasitenkinimą, kai galiu jai kažką pakomentuoti, nes ji kol kas supranta, kas ir kur turi įmušti. Tuomet sėdžiu patenkintas kaip erelis, nors futbolą neblogai komentuoja Reklaitis su Gudzinsku.

Patinka, kaip krepšinį komentuoja Petrauskas, man imponuoja jo išmanymas, malonus ausiai balso tembras. Jis nevaidina emocingo, šūkaujančio ispano.

– Ir jokių trūkumų, išskyrus reklamą, televizijoje nėra?

– Dar to neklausėte. Gal naivu, bet sumažinčiau televizijos kanalų kiekį ir kelčiau kokybę. Jiems reikia sukišti tą reklamą? Bet prie tų antrinių įmonių per daug tų televizijos kanalų. Nesipinigaučiau, bet siekčiau kokybės, aukštesnio lygio. Reikėtų rimto, solidaus kanalo. O dabar  prikviesta daug jaunų, neprofesionalių, nepatyrusių žurnalistų. Kviečia mane į vieną laidą, po to skambina kitas, jau kitaip aiškina. Trūksta solidumo.

Lietuvai reikėtų į televiziją surinkti geriausius redaktorius, žurnalistus ir finansus paskirstyti geriau. Ir kilstelėti kartelę.

Nepatinka ir kai tyčiojamasi iš naivių, nemąstančių, ne itin protingų žmonių. Kviečia į laidas, rimtai juos kalbina, daro "žvaigždėmis" ir tyčiojasi. Taip – negalima.

Nepatinka, kai per visas laidas rodo tą patį siužetą. Pagauna nusikaltėlį ir rodo per visus kanalus, visose laidose. Kartą suskaičiavau daugiau nei 100 kartų rodytą vieną ir tą patį siužetą. Žiniose antrą dieną rodo vėl lygiai tą patį. Neturi ką rodyti? Nusiųsk žmogų į įvykio vietą, ką nors pakeisk. Praėjo metai, vėl rodo tą patį ir tą patį, tą patį ir tą patį.