S. Nainė dirbti ir užsidirbti pradėjo dar vaikystėje – būdama vos 13-os ėmė dainuoti itin garsioje grupėje „Mokinukės“. Jau tuomet ji suprato, ką reiškia sunkus darbas, ką reiškia uždirbti kartais net daugiau pinigų nei jos tėvai.

„Mes niekada nesijautėme žvaigždėmis, mums atrodė, kad mes tiesiog dirbame savo darbą. Nors būdavo, kad vaikai bėgdavo paskui, supdavo mūsų autobusiuką. Nuo populiarumo mus apsaugojo Laima Lapkauskaitė, jis absoliučiai mūsų nesugadino. Galbūt dėl to, kokį pagrindą mums davė tuo metu, taip ir dabar – mus gali užkelti ant bet kokio viršelio, bet mes niekada neprarasime savo vertybių, visada žinosime savo vietą“, – šio trečiadienio vakarą 19.30 val. LNK laidoje „Nuo... iki…“ pasakos S. Nainė.

Prie nepriklausomybės pratusi Simona atvykusi į Vilnių perėjo daugybę darbų – nuo siurblių pardavėjos iki personalo vadovės pareigų. Tačiau galiausiai save atrado drabužių kūrime – su 1000 litų kišenėje ji įkūrė sėkmingą verslą.

Tačiau praėjusią vasarą prabudusi ryte Simona tiesiog nebegalėjo atsikelti į darbą. Pasak moters, ji net siūlė parduoti savo ilgai kurtą verslą.

„Aš tiesiog emociškai ir fiziškai nebegalėjau, nes „Nunu“ dariau viską – buvau buhalterė, valytoja, siuvėja, dizainerė, stilistė, krovėja, kurjeris – kas tik įmanoma būti. Pavargau ir emociškai, ir fiziškai“, – atvirai prisipažįsta S. Nainė.

Nors ir buvo sunku sau pripažinti, Simona paprašė Jono pagalbos. „Aš žinojau, kad man reikia pagalbos, kad man reikia kažką keisti, kad per daug save graužiu, ėdu, ir per daug iš savęs reikalauju, aš neleidžiu sau suklysti ir man reikia iš kitos pusės pasižiūrėti į save, susitvarkyti su savimi“, – pasakoja ji.

Kvėpavimo užsiėmimai ir pokalbiai su specialistais – tai Simonai padėjo vėl atsistoti ant kojų ir kitaip pažiūrėti į darbą.