Šiemet žodis "šampanas" parduotuvėse ir restoranuose skambėjo du kartus rečiau nei pernai. 2008 m. rudenį prasidėjus krizei britai, amerikiečiai, japonai, belgai ir vokiečiai ėmė mažiau pirkti šio su prabanga, pergalėmis ir šventėmis susijusio gėrimo. Lietuviai, jo išgerdavę vos per dvidešimt tūkstančų butelių per metus, taip pat du kartus sumažino vartojimą. Pasaulio ekonomika pamažu atsigauna, tačiau šampano gamintojai vis dar skundžiasi keturiasdešimt procentų sumažėjusiu pardavimu. Vilčių teikia artėjantys Naujieji metai – be putokšlio jų sutikimą sunku įsivaizduoti net ir vargstančioje Lietuvoje.

Šampanas ar putojantis vynas

Tiesa, dauguma mūsų nusipirks vieną iš maždaug septynių milijonų butelių Lietuvoje padaryto nebrangaus putojančio vyno – jis tebeužima tris ketvirtadalius Lietuvos rinkos. Tarp panevėžiečių ir šiauliečių tokį vyną gers net devynios iš dešimties šeimų. Lietuviško putojančio vyno gamyklose "Alita", "Itaina" ar "Bosca" vynas daromas iš Italijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje nupirktos žaliavos šarmanto metodu, kuris skirtas vaisiškų, lengvų vynų gamybai. Toks vynas, priešingai, nei įprasta visame pasaulyje, paskaninamas nemažu cukraus kiekiu ir yra skirtas gerti jaunas.

Tikras šampanas daromas tik Šampanės regione. Per daugiau nei du šimtus savo istorijos metų jis įrodė, kad yra pats elegantiškiausias, tauriausias ir ilgaamžiškiausias iš putojančių gėrimų. Tai lemia specifinė regiono terroir – klimatinių ir geologinių sąlygų visuma. Šiame vėsiame regione vynuogės niekada nepersirpsta ir išlaiko labai svarbias geram putojančiam vynui savybes – gaivią rūgštį ir neutralų, subtilų aromatą. Toks vynas, brandinamas su mielėmis butelyje keletą metų, kol įgauna elegantiško kompleksiškumo, kurio iki šiol negali nukopijuoti jokio kito pasaulio putojančio vyno gamintojai. Tai suprantantys žmonės šampaną geria ir nelaukdami švenčių. Gastronomijoje tai – vienas universaliausių gėrimų. Teisingai parinktas, jis tinka ir su sunkiausia žvėriena, ir su jūros gėrybėmis. Tai ir nepamainomas sausas aperityvas, o sumaišius su juodųjų serbentų likeriu gaunamas populiarusis prancūziškas saldus aperityvas – "Kir Royal".

Apklausos rodo, kad Lietuvoje tikrą šampaną daugiausia perka Vilniaus ir Klaipėdos gyventojai.

Nauja mada

Neveltui prieš porą savaičių Nobelio premijos laureatų vakarienėje Stokholmo rotušėje buvo tiekiamas "Jacquesson 733" šampanas. Pelniusieji garbingąjį titulą mėgavosi tuo, kas tampa vartojimo mada visame pasaulyje, – mažų šampano namų vynu. Priešingai nei didieji gamintojai, "Jacquesson" beveik visas vynuoges savo vynui užsiaugina ir nusiskina pats, todėl vynai yra iškirtinės kokybės. "Vyno klubo" šampano žinovė Jolanta Smičienė pasakoja, kad šiemet visų jos vestų šampano degustacijų lankytojai balsavo už šį vyną, kaip už geriausią. Šampanės vyndarių – augintojų kategorija vienintelė nenukentėjo dėl ekonomikos nuosmukio – jų pardavimai sumažėjo vos dviem procentais ir daugelis vyndarių parduoda visą seno derliaus vyną, nesulaukę naujojo. Ponia Smičienė didžiuojasi, kad "Vyno klubo" parduotuvėse galima rasti ir kitų mažų namų: "Debolt Vallois", "Pierre Gimmonet", "Dumangin" šampano.