Nacionaliniame Kauno dramos teatre viešės Lietuvos nacionalinis damos teatras, pristatydamas naujausią, vos prieš savaitę įvykusią, premjerą – „Bakchantės“.

Naujausia premjera

Lietuvos profesionalioje scenoje tai pirmasis graikų dramaturgijos klasiko Euripido pastatymas, kurio režisierius – Nacionalinės premijos laureatas Gintaras Varnas.

Ši viešnagė Kauno dramos teatre yra simboliška keliais aspektais. Pirma, tiek Kauno, tiek Vilniaus publika dar prisimena šių dviejų teatrų būtent gegužį vykdavusias mainų gastroles, per kurias abiejų miestų žiūrovai turėjo galimybę susipažinti su didžiausių Lietuvos scenų naujausiais ir iškiliausiais pastatymais. Ypatingas žiūrovų dėmesys aktoriams tapdavo didžiausia dovana ir įvertinimu.

Antra, Lietuvos nacionalinis dramos teatras pirmą kartą viešės rekonstruotoje Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje scenoje.

Trečia, su „Bakchantėmis“ į Kauną sugrįžta ne tik dramos teatrui vadovavęs režisierius G.Varnas, bet ir šio teatro buvusi žvaigždė – Juozas Budraitis. Abu menininkai Kauno dramoje sukūrė vienus geriausių spektaklių. Į teatro istoriją jau šiandien įeina tokie spektakliai kaip E.O‘Neillo „Gedulas tinka Elektrai“ (1999), J.L.Lagarce‘o „Tolima šalis“ (2001), M.Carr „Portija Koglen“ (2002), F.Garcia Lorcos „Donja Rosita, arba Gėlių kalba“ (2003), F.Dostojevskio „Nusikaltimas ir bausmė“ (2004), D.Loher „Nekalti“ (2006) ir „Ruzvelto aikštė“ (2008) ir kiti.

J.Budraitis Kauno dramos teatrą šlovino unikaliais savo vaidmenimis Jono Vaitkaus režisuotuose pastatymuose. Tarp sukurtų vaidmenų – Solnesas („Statytojas Solnesas“), Šarūnas („Šarūnas“), Herėja („Kaligula“), Ričardas II („Ričardas II“), Bostonas („Golgota“).

Laiką pralenkęs kūrinys

Naujajame „Bakchančių“ pastatyme J.Budraitis vaidina Tėbų miesto įkūrėją Kadmą. Jo ir Viktorijos Kuodytės – Kadmo dukters Agavės – talentinga partnerystė „Bakchančių“ pastatymui suteikia ypatingos įtaigos, stebina nauja tragedijos traktuote, išraiškos priemonėmis praplečia tragedinių vaidmenų kūrimo tradiciją.

G.Varnas – režisierius intelektualas, daug dėmesio skiriantis statomo veikalo analizei, visuomeniniam ir kultūriniam kontekstui, ieškantis spektaklio emocinių ir prasminių ryšių su dabartimi.

Pats režisierius apie kūrinį sako: „Euripidas nesulaukė “Bakchančių„ premjeros. Tai buvo paskutinė jo tragedija, pastatyta po mirties. Įdomu, kad praėjus keleriems metams po tragedijos pastatymo didieji Atėnai buvo užkariauti, o Euripidas po mirties buvo apkaltintas “Bakchantėmis„ sugriovęs Graikijos Aukso amžių. Argi tai ne didžiulis komplimentas teatrui? Ir Euripidui?“

Anot G.Varno, „Bakchantės“ – civilizacijos dekadanso, arba pabaigos, tragedija, kuri rutuliojasi tarsi komedija. Keistas antikos modernizmas.

„Iš esmės tai yra gamtosauginis spektaklis, kurio pagrindinė ideologinė frazė yra “Tikrasis žemės maras yra žmonija„. Manau, kad bausdamas žmogų Dionisas yra teisus. Žmogų reikia bausti. Už tai, ką žmogus padarė su gamta. Jis jaučiasi jos valdovu, šeimininku. Ir visa, kas jam kenkia, nereikalinga, turi būti pašalinta, sunaikinta. Jis jaučiasi visos planetos valdovu. Negali, bet turbūt svajoja viską apglėbti. Tikslas vienas – nauda, gerovė, pinigai“, – spektaklio temas atskleidžia režisierius.

Dionisą vaidina trise

„Bakchantėse“ svarbiausias Dioniso vaidmuo teko trims artistams: kalbančiojo ir veikiančio dievo vaidmenį atlieka vienas geriausių dramos teatro aktorių Martynas Nedzinskas, šokančiojo – jaunas genialus baleto šokėjas Kipras Chlebinskas, o dainuojančiojo – operos solistas, absoliučiai unikalaus balso – sopranino – savininkas Viktoras Gerasimovas.

Dioniso kaip personažo reikšminė amplitudė labai plati, todėl skirtingos to paties vaidmens kūrimo priemonės atskleidžia ir režisieriaus fantaziją, ir visų trijų atlikėjų talentą.

„Dionisas yra šio spektaklio tikrasis režisierius ir pagrindinis aktorius. Jis veikia kaip baudžiantis gamtos dievas, o savo bausmei pasirenka teatrą. Teatras irgi turi bausti“, – sako režisierius.

Dioniso kerštas krenta ant Tėbų karaliaus Pentėjo. Ambicingą, piktą, neigiantį dievus personažą kuria pastarųjų metų teatro žvaigždė Marius Repšys. Aktorius atskleidžia jaudinantį valdovo ir žmogaus, pakliuvusio į Dioniso spąstus, paveikslą, žaižaruojantį artistine išmone.

Stipri aktorių komanda

Bakchantes, Dioniso palydoves, saugančias gamtą ir dėl jos dar mėginančias bent ką nors daryti, vaidina Airida Gintautaitė, Vesta Grabštaitė, Elzė Gudavičiūtė, Jurga Kalvaitytė, Nelė Savičenko, Eglė Špokaitė, Aurelija Tamulytė ir Toma Vaškevičiūtė. Spektaklyje taip pat vaidina Vytautas Rumšas, Marius Čižauskas, Dovydas Stončius, Ainis Storpirštis ir Paulius Tamolė.

Spektaklyje „Bakchantės“ naudoti pjesės tekstai, kuriuos iš senosios graikų kalbos vertė Sigitas Narbutas ir Jonas Dumčius, tikslino ir redagavo Elžbieta Banytė.

Scenografas – Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkas – Juozas Statkevičius, kompozitorius – Linas Rimša, vaizdo projekcijų autorius – Mikas Žukauskas, choreografas – Krzysztofas Pastoras.

Vienos dalies spektaklis, trukmė – 2 valandos.

Kas: LNDT spektaklis „Bakchantės“.

Kur: Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

Kada: gegužės 3 d. 18 val.