Uostamiestyje viešintis garsus pianistas Alexanderis Palei‘us (JAV) klaipėdiečiams parengė du nepaprastus koncertus, kuriuose gros solo, ansamblyje ir su orkestru, pats jam ir diriguodamas.

Kaip jau rašėme, šįvakar kartu su charizmatiškuoju A.Palei’umi ir Franzo Schuberto muzika susirinkusieji Klaipėdos koncertų salėje (KKS) jausmais ir mintimis keliaus iš sutemų į šviesą.

O šeštadienį muzikinė kelionė tęsis skambant Wolfgango Amadeuso Mozarto koncertams, pažymėtiems opusais Nr. 9, 11, 12 ir 13.

Tai bus naujas Klaipėdos kamerinio orkestro (KKO) ir charizmatiškojo pianisto A.Palei‘aus kūrybinės draugystės rezultatas. Atlikėjų bendras tikslas – pavergti uostamiesčio muzikos gerbėjus. Toks pat, kaip kadaise W.A.Mozarto, kuris šią muziką sukūrė siekdamas užkariauti Vieną ir išprususios jos publikos simpatijas.

Šįkart pianistas ir KKO siekia panašių tikslų – patraukti Klaipėdos klausytojų dėmesį, pelnyti jų pripažinimą. Juos inspiravo J.S.Bacho kūrinių programos pasisekimas, pelnytas pernai „Klaipėdos muzikos pavasario“ festivalyje. „Kokie jie šaunuoliai!“ – gyrė tada pianistas orkestrantus, didvyriškai atlaikiusius repeticijų ir koncerto įtampą.

„A.Palei‘aus asmenybės trauka ir jo sugebėjimas imtis Mesijo vaidmens išties daro stiprią įtaką Klaipėdos kamerinio orkestro muzikantams, – tvirtino KKS direktoriaus pavaduotoja kultūrai kompozitorė Loreta Narvilaitė-Budriūnienė. – Suvokdami tai, su kokiu išskirtiniu žmogumi likimas jiems lėmė kartu muzikuoti, jie daug repetuoja ir nekantraudami laukia šiemetinio susitikimo.”

Be skambinimo, prieš dešimtmetį pradėjęs ir diriguoti A.Palei‘us neseniai pasirodė abiejuose amplua su „L’Ensemble orchestral de Paris” žymiajame Paryžiaus Eliziejaus laukų teatre. Anot paties pianisto, dirigento įgūdžiai padeda jam geriau valdyti orkestrą, „norisi pabūti diktatoriumi“. Tačiau tikru dirigentu jis savęs nelaiko, visai kas kita – diriguoti nuo fortepijono. Bet, A.Palei‘aus teigimu, ne visus kūrinius jis galėtų pagroti ir diriguodamas. To nepavyktų padaryti skambinant Sergejaus Rachmaninovo fortepijoninius koncertus.

Daug yra puikios muzikos, kurią pianistas norėtų atlikti. Po fortepijono antroji jo aistra yra opera, apie kurią jis teigia žinantis viską.