Beveik pusę milijono sekėjų turintis vaikinas yra lietuvis, kurio hobis – pavojingi žygiai aplink šalį, pasitelkiant neįprastą būdą bei nemokant nė cento – važiuojant traukinių vagonais ar ant jų stogų. Rizikingai keliauti iš taško A į tašką B nusprendęs bebaimis, tai, kaip patvirtina informacija internete, daro ne pirmus metus, visuomet dengiant savo veidą bei neatskleidžiant tikrosios tapatybės.

Milžiniško populiarumo sulaukęs keliautojas yra itin palaikomas gerbėjų – jie ne tik skatina mirtinus triukus tęsti toliau, bet ir su nekantrumu laukia naujų epizodų. Tokios kelionės, kaip vaizduoja pats kaunietis, ne visada įprasmina siekiamos laisvės pojūtį, bet ir atskleidžia brangią kainą, kuomet, įlipus ne į tą vagoną, galutinis tikslas lieka nežinomybėje, o žmogiškos būtinybės, kaip maisto ir miego trūkumas, nebebūna prioritetas.

Pseudonimu prisidengiantis lietuvis taip daro ne be reikalo, jis ir realybėje imasi gudrybių, kad jo nesugautų pareigūnai. Daugumoje geležinkelio tunelių yra įrengtos stebėjimo kameros, todėl tai žinodamas jaunuolis slapstosi itin pavojingai – vieną vagoną keičiant kitu, rizikuojant savo gyvybe.

Stop kadras

Portalui kauno.diena.lt susisiekus su „Lietuvos geležinkelių“ atstove spaudai Justina Molyte, paaiškėjo, kad su pramuštgalvio įrašais bendrovė buvo susipažinusi prieš kelerius metus. Dar 2017 metais jiems nerimą kėlė paviešinta informacija apie tokią jo pramogą, todėl buvo kreiptasi į teisėsaugą.

„Lietuvos geležinkeliai“ 2017-ųjų rugsėjo 4 d. raštu kreipėsi į Kauno policiją ir pateikė informaciją apie tai, jog į socialinį tinklą „Youtube“ rugpjūčio 4 d. buvo įkeltas vaizdo įrašas, iš kurio matėsi, kaip du nenustatytos tapatybės asmenys pavojingai ir nepaisydami saugaus elgesio geležinkeliuose reikalavimų, šokinėjo ant važiuojančio traukinio cisternų. Rašte buvo prašoma nustatyti  minimus jaunuolius ir taikyti jų atžvilgiu poveikio priemones. Tuo metu buvo gauti atsakymai, jog jaunuolių tapatybės nepavyko nustatyti“, – dėstė J. Molytė.

Atstovė tęsė, kad tyrimas nebuvo baigtas bei kitų metų vasarą, tik po atlikto išsamaus vidinio tyrimo, išsiaiškintos detalės, kurios ir atskleidė vaikino tapatybę.

„2018-ųjų birželio 5 d. bendrovė raštu vėl kreipėsi į Kauno pareigūnus ir nurodė naujus faktus – jaunuolių tapatybes, kurios buvo nustatytos bendrovės atlikto vidinio tyrimo metu.  Birželio 21 d. sulaukėme pareigūnų informacijos, kad dėl viešosios tvarkos pažeidimo jaunuoliams surašyti administracinio nusižengimo protokolai“, – portalui kauno.diena.lt teigė J. Molytė.

Stop kadras

Portalui kauno.diena.lt susisiekus su policijos departamento atstovu Ramūnu Matoniu, prašant pakomentuoti vaikino elgesį, jis nurodė, kad jaunuolio veiksmai nėra teisėti bei užtraukia administracinę atsakomybę už kurią gresia piniginė bauda.

„Važiavimas traukinių vagonais, įlipimas į važiuojantį traukinį ar išlipimas iš važiuojančio traukinio, tai – veiksmai, kurie užtraukia administracinę atsakomybę. Už tokią veiką gresia bauda nuo 30 iki 110 eurų“, – pasakojo R. Matonis ir pridūrė, kad protokolą už tokį pažeidimą gali surašyti tik Lietuvos transporto saugos administracija.

R. Matonis antrino, kad tokių nusižengimų praktikoje yra vienetai ir šalyje juos galima traktuoti kaip išimtinius.

Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose adrenalino entuziastų egzistuoja žymiai daugiau bei socialinėse platformose savo keliones fiksuoja begalė įvairaus amžiaus nutrūktgalvių. Kaip teigia užsienio žiniasklaida, ši mada prasidėjo dar 1929-aisiais, Didžiosios depresijos metu, kai žmonėms trūko pinigų, todėl po šalį klajojo tūkstančiai benamių. Jiems vagonai buvo ne tik transporto priemonė, bet ir stogas virš galvos, kuriame galėdavo pernakvoti.

Portalas primena, kad tokių žygių atkartoti griežtai nerekomenduojama, kadangi jie gali kelti grėsmę jūsų gyvybei bei yra nelegalūs.