Mažesnės ambicijos

Dešimtmetį švenčianti „Marvel“ studija kino pasaulyje jau spėjo pasižymėti didžiuliais, milijardus uždirbančiais epais, įspūdingais savo mastais ir ambicijomis.

Prieš du mėnesius pasirodęs filmas „Keršytojai Begalybės karas“ yra viso to kulminacija, tapęs viena pelningiausių juostų istorijoje ir į vieną vietą suvedęs kone visus veikėjus, pristatytus per dvi dešimtis filmų.

Dėl to natūralu, kad kitas „Marvel“ visatos filmas atneša begalę lūkesčių. Tiek dėl žiūrovų noro sužinoti, kas nutiko po paskutinio „Keršytojų“ filmo pabaigos, tiek dėl įsitikinimo, kad studija nekuria smulkių ir neįpareigojančių pasakojimų.

Šįkart, tiesa, kūrėjai taip ir padarė. „Keršytojus“ pranokti būtų sunku, palyginimai su pastaruoju filmu kils automatiškai, dėl to „Skruzdėliukas ir Vapsva“ yra vienas smulkiausių „Marvel“ filmų, leidžiantis žiūrovams atsipūsti ir parodantis pavydėtiną šios studijos gebėjimų spektrą.

Superherojų šeima

Jau pirmoji „Skruzdėliuko“ dalis žadėjo, kad tai bus neįprastas superherojus ir dar labiau neįprasta franšizė. 2015 m. pasirodęs filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko iki tol komedijose pasižymėjęs Paulas Ruddas, pasakojo apie buvusį nusikaltėlį Skotą, gaunantį neįprastą kostiumą, leidžiantį jam sumažėti iki skruzdės dydžio ir unikaliu būdu kovoti prieš blogiečius.

Ir net jeigu filme netrūko įdomaus veiksmo, atrodė, kad jis yra labiau susidomėjęs šeimyniniu istorijos aspektu. Iš kalėjimo neseniai išėjęs Skotas turėjo pasirūpinti dukra, išgyvenančia tėvų skyrybas? o tai suteikė filmui ir legendinę pagrindinių veikėjų kovą ant žaislinio traukinio.

Apie šeimą pasakoja ir „Skruzdėliukas ir Vapsva“. Praėjus dvejiems metams po garsiojo Skruzdėliuko pasirodymo filme „Kapitonas Amerika Pilietinis karas“, kuriame jis tapo milžinu, dabar jis yra garsus superherojus, privalantis suderinti herojaus gyvenimą su rūpinimusi savo dukra. Tam pakiša koją jo mentorius Henkas (akt. Michaelas Douglas), Skotui pristatantis misiją, kurios jis tiesiog negali atsisakyti.

Garsūs aktoriai

Filmas yra unikalus ne tik savo istorijos ribotumu – niekas čia nebando sunaikinti pasaulio, bet ir herojų suporavimu. Pirmojoje dalyje Skotas veikė vienas, o dabar jam talkina visą gyvenimą heroje norėjusi tapti Henko dukra Houp (akt. Evangeline Lilly), gaunanti jos mamai priklausiusį Vapsvos kostiumą.

„Marvel“ pasaulyje įdomių suporavimų nestinga, nors visas filmas apie dviejų superherojų bendradarbiavimą dar nebuvo sukurtas. E.Lilly, pagarsėjusi seriale „Dingę“ ir „Hobito“ trilogijoje, jau „Skruzdėliuke“ įkūnijo heroje siekiančią tapti moterį. Naujasis filmas parodo, kad jos laukimas atsipirko.

Žymių aktorių filme nestinga visuose frontuose. Prie pirmojoje dalyje svarbų vaidmenį atlikusio M.Douglaso čia prisijungia „Oskarams“ nominuotieji Michelle Pfeiffer ir Laurence,as Fishburne,as. Nors filme nėra tradicinių blogiukų, turbūt didžiausią antagonistą vaidina Q.Tarantino mėgstamas Waltonas Gogginsas, o Michaelis Peña sugrįžta kaip neeiliniais humoro sugebėjimais pasižymintis Skoto draugas Luisas.

Istorijų įvairiapusiškumas

„Skruzdėliukas ir Vapsva“ dar kartą įrodo, kad, norint sukurti filmą, kuris nebūtų lyginamas su kitais to paties žanro atstovais, visuomet praverčia pastatyti kažką kardinaliai skirtingo, kuomet bet kokie lyginimai atrodo beprasmiai.

Juosta, kurią ir vėl režisavo Peytonas Reedas, yra aiški „Skruzdėliuko“ tąsa ir istorija, vykstanti dar prieš naujausios „Keršytojų“ dalies veiksmą. Ji nepasakoja to, kas vyko po didžiausio šių metų filmo pabaigos, o tai leidžia istorijai atsiriboti nuo nereikalingų palyginimų ar nusivylimų.

Tai filmui naudinga visomis prasmėmis. Kritikai ambicingumu nepasižyminčią ir kartu įdomią žmogišką superherojų istoriją papasakojančią juostą giria dėl jos paprastumo ir vasariško lengvumo. Taip „Marvel“ įrodo per dešimtmetį sukūrusi unikalią mašiną, galinčią pasakoti tiek istorijas apie kosmosą, tiek apie tėvystę. „Skruzdėliukas ir Vapsva“ paradoksaliai gali tapti geriausiu studijos ambicingumo pavyzdžiu.

Kitos kino premjeros

Nuo liepos 6 d. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje rodomi ir šie filmai.

„Leitis“

Šimtmečio proga lietuviško kino pasaulyje užderėjus istoriniams kūriniams, galima pastebėti, kad lietuvių kūrėjai valstybės istoriją apriboja nepriklausomybės kovomis ir pasakojimais apie partizanus. „Leitis“ stengiasi praplėsti kino akiratį ir pasakoja apie pagonišką, kunigaikščių valdomą Lietuvą. Juostoje pateikiama istorija apie kunigaikščio įsakymu pasienį išvykstančius saugoti nepatyrusius karius, kelyje sutinkančius pavojų ir privalančius apsaugoti savo žemes. XIII a. istorijas lietuviai ekranizuoja retai, ir įdomu, ar nedidelis biudžetas leis tai padaryti tinkamai.

„Neįtikėtina Fakyro kelionė“

„Neįtikėtina Fakyro kelionė“ yra filmas apie Indijoje gimusį vaikiną, prarandantį savo motiną ir nusprendžiantį vykti į Paryžių, kuriame nori surasti savo niekada nematytą tėvą. Paryžius ir ten sutikti žmonės vaikiną iškart sužavi, tačiau greitai jis netyčia atsiduria Londone, vėliau išvis išvyksta iš Europos ir dėl įvairių atsitiktinumų negali grįžti į Paryžių. Nuotykių komedija vadinamas prancūzų filmas pagrindinį herojų blaško po visą pasaulį ir primena tradicines prancūzų komedijas, paremtas giliai nelendančiomis lengvomis situacijomis, o to vasarą kino teatruose ir norisi.

„Tobuli aferistai“

Holivudas niekada nepamirš filmų apie vagis ir stambius apiplėšimus, tai įrodo vėl kuriami „Oušeno“ filmai. „Tobuli aferistai“ į klasikinį žanrą stengiasi pažiūrėti kiek kitu kampu: pagrindiniai vagys čia yra sutuoktiniai, vienas kitą palaikantys ir dėl įsiskolinimo privalantys apvogti buvusią vyro žmoną, kad galėtų ramiai gyventi toliau. Didelė filmo dalis susijusi su tradiciniais žanro elementais, nuo komandos iki sudėtingo kuriamo plano, nors „Tobulus aferistus“ praskaidrina būrys garsių aktorių, nuo Q.Tarantino numylėtinių U.Thurman ir T.Rotho iki S.Vergara ir S.Fry,aus.