Pereiti į pagrindinį turinį

Stano: ar norime, kad žmonės nebeišgalėtų nusipirkti bilietų į renginius?

2022-10-26 10:09

Politikams nesutariant dėl lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pratęsimo ir kultūros sektoriui, jo atstovai ragina išsaugoti šią priemonę ekonominės bei energetinės krizės akivaizdoje.

Stano Stano Stano Stano Stano Stano Stano

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) siūlo neterminuotą PVM lengvatą ne tik viešbučiams, bet ir restoranams, kultūros bei sporto veiklai. Ministrų kabinetas siūlo šią lengvatą jiems taikyti tik iki 2023-ųjų liepos.

Kaip trečiadienį informavo asociacija LATGA, kūrėjai tvirtina, kad lengvatinio tarifo tolesnis taikymas tik iki kitų metų vidurio privers branginti bilietus į koncertus, teatrus, o energetinės krizės akivaizdoje tai lems mažesnį kultūros prieinamumą.

Režisierius Oskaras Koršunovas, teatro OKT įkūrėjas, atkreipė dėmesį, kad vienodas PVM tarifas kultūros organizacijoms ir pelno siekiantiems verslo subjektams yra „mažų mažiausiai nesusipratimas“.

„Kultūra – valstybingumo pamatas, negriaukime jo patys, nuolatos apkraudami didžiausiais įmanomais mokesčiais. Mažesnis PVM tarifas mums, nepriklausomam teatrui, leido kvėpuoti per COVID pandemijos apribojimus, tačiau dabar, ekonominės krizės akivaizdoje, kuomet kainos kone kasdien šoka aukštyn, jis tampa dar reikalingesnis“, – sako jis.

Lengvatinį 9 proc. PVM viešbučiams Vyriausybė siūlo pratęsti neribotam laikui, tuo metu restoranų ir kitų maitinimo įmonių, meno ir kultūros, atlikėjų, sporto klubų paslaugoms ir renginiams lengvatą siūlo pratęsti tik pusei metų – iki liepos.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė neribotą lengvatą palikti visiems minimiems sektoriams.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad Vyriausybė rengs argumentus grindžiant poziciją, kodėl lengvatos tęsti nereikia. Anot jos, didžioji dalis maitinimo, kultūros sektoriaus įmonių ir fizinių asmenų nėra PVM mokėtojai, tad jiems lengvatos neaktualios, o iš jų pratęsimo daugiausiai laimėtų greitojo maisto restoranų ir picerijų tinklai.

Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (NKIKIA) direktorė Edita Sabalionytė sako, kad Vyriausybės siūlymas pratęsti lengvatą pusmečiui nesprendžia problemos, nes dauguma veiklų šiame sektoriuje planuojamos ne mažiau kaip prieš metus ar dar daugiau.

„Mokestinė lengvata yra svarbus žingsnis, tačiau yra būtini ir kompleksiniai sprendimai, atsižvelgiant į sektoriaus įvairovę. Kviečiame Vyriausybę atsižvelgti, kad sektorius šios ekonominės bei energetinės krizės akivaizdoje yra labai pažeidžiamas ir daugeliu atveju kalbama apie jo išlikimą“, – sako E.Sabalionytė.

NKIKIA valdybos pirmininkė Živilė Diavara pabrėžia, kad Europos Komisijos (EK) duomenimis, Lietuvoje taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas nėra pats žemiausias Europos Sąjungoje, o grąžinus 21 proc. PVM tarifą, jis būtų vienas didžiausių.

Ž. Diavara/R. Šeškaičio nuotr.

Kaip pavyzdžius ji pateikia Liuskemburgą, taikantį 3 proc. PVM tarifą kultūros sektoriaus subjektams, Kroatiją, Kiprą (5 proc.), taip pat Švediją, Belgiją (6 proc.), Vokietiją bei Lenkiją (atitinkamai 7 ir 8 proc.).

Anot jos, Danijoje renginių organizatoriai yra visiškai atleisti nuo PVM prievolės, kaimyninė Latvija taiko „nulinį“ tarifą renginių bilietams ir atlikėjų paslaugoms, nors standartinis PVM tarifas, kaip ir Lietuvoje, čia yra 21 procentas.

Kalbėdami apie kultūrą nepamirškime, kad ji sukuria gerokai daugiau pridėtinės vertės, kurios negalime įvertinti nei eurais, nei jokia kita valiuta.

„Tai tik sausi skaičiai, bet kalbėdami apie kultūrą nepamirškime, kad ji sukuria gerokai daugiau pridėtinės vertės, kurios negalime įvertinti nei eurais, nei jokia kita valiuta“, – sako Ž. Diavara.

LATGA tarybos narys Stanislavas Stavickis-Stano teigia, kad atlikėjai, atmetus koncertų organizacines išlaidas ir mokesčius, šiuo metu gauna tik apie penktadalį sumos, surenkamos už bilietus. Vėl padidinus PVM tarifą iki 21 proc. ir dėl to pabrangus bilietams, jo nuomone, dalis žmonių koncertų ir kitų renginių tiesiog atsisakys.

Šios pozicijos laikosi ir LATGA direktorė Laura Baškevičienė.

„Jeigu brangs bilietai, mažės renginių, lankytojų, mes surinksime mažesnį atlyginimą autoriams. Be to, kultūros sektorius siekia įdarbinti ne tik mūsų, bet ir nuo karo kenčiančios Ukrainos autorių kūrybą, o tai nebus įmanoma, kai bilietai į koncertus, spektaklius ir kitus renginius lietuviams taps prabangos preke“, – sako ji.

O.Koršunovas/R. Šeškaičio nuotr.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų