Streso terapija
Pirmą kartą šuolius išbandęs prieš vienuolika metų, šiandien Linas – šuolių su virve pramogos organizatorius. Pirmajam šuoliui Linas pasiryžo dar būdamas moksleivis. "Internete radau informaciją, kad vyksta tokie šuoliavimai. Sėdau į mašiną, nuvažiavau į Vilnių, sumokėjau žmonėms pinigėlių, ir jie man leido nušokti nuo Gariūnų tilto", – pasakoja jis.
Linas puikiai prisimena tą pirmąjį kartą.
"Buvo sudėtingas vadinamasis "exitas", tai – vieta, nuo kurios tu iššoki. Panemunėje, nuo Trijų mergelių tilto, šokame nuo turėklo, o Gariūnuose turėjau įšokti į tarpą tarp tilto konstrukcijų, nes ten šuoliai vyksta iš po tilto apačios. Reikėjo pataikyti į mažą tarpelį, o ką jau kalbėti apie tai, kad apskritai pirmą kartą šokau nuo tilto. Nors Gariūnų tiltas nelabai aukštas, gal 12–13 m, bet pirmas kartas vis tiek kėlė jauduliuką", – iki šiol prisimena šuolininkas.
Jam šokinėjimas tapo streso terapija. "Tuomet mokiausi 12-oje klasėje, reikėjo ruoštis egzaminams, rezultatai buvo blogi. Dar sugebėjau supilti tėvų mašiną, draugė ant manęs pyko, kad aš jai trukdžiau ruoštis universitetui. Buvo daug streso, – vardija priežastis, paskatinusias ryžtis šuoliui. – Bet kai atsistojau ant tilto krašto, apsižvalgiau, pagalvojau: "Kaip man viskas dabar dzin". Nuo tada pasikeitė mano gyvenimo perspektyva ir požiūris į daugybę dalykų."
Iš pradžių šokinėdavo kas dvi savaites ir jau po dviejų mėnesių tapo šuolininkų komandos nariu. Šokinėjo Kaune, Panemunėje, nuo Trijų mergelių tilto, kur Linas su komanda organizuoja šuolius ir šiandien.
Kai dar būdamas dvyliktokas susižavėjo šiuo ekstremaliu sportu, Linas su komanda važiavo į Kroatiją ir Slovėniją – pirmąją savo kelionę, skirtą būtent šokinėti. "Ten ir pirmas traumas patyriau – šonkaulius susižeidžiau. Bet kelias dienas pasėdėjau už jų susiėmęs, o po to testavau kroatų sugalvotą sistemą. Tos kelionės metu pirmą kartą šokau nuo 70 m aukščio tilto – aukščiausio, nuo kurio esu šokęs. Pavyzdžiui, Trijų mergelių tiltas yra 32 m aukščio", – palygina Linas.
Pasak jo, aukščius galima skirstyti į tris kategorijas: iki 50 m, nuo 50 m iki 100 m, nuo 100 m. "Šokant iš didesnio nei 100 m aukščio jau nėra labai didelio skirtumo, nes tumet sąlygos panašios kaip parašiutininkų", – aiškina šuolių entuziastas.
Ypač pamėgo merginos
Linas nuo tilto šoka bent kartą per šuolių sesiją, o tokių surengiama daugiau nei dešimt per metus. "Padarau apie 20–30 šuolių per sezoną – stengiuosi nešokinėti per daug, kad neprarasčiau jaudulio, kurį sukelia kiekvienas kartas", – tikina jis.
Šuolininkų su virve komanda taip išvystė techniką, kad jai nereikia jokio ypatingo fizinio pasirengimo. "Šokinėjančiųjų amžius įvarius: nuo 18-mečių, kai tai pasidaro legalu, iki į septintą dešimtį įžengusių močiučių. Svarbiausia – neturėti rimtų stuburo problemų ir susiturėti dvi sekundes, per kurias nepridarytum, ko nereikia", – aiškina ekstremalas.
Padarau apie 20–30 šuolių per sezoną – stengiuosi nešokinėti per daug, kad neprarasčiau jaudulio, kurį sukelia kiekvienas kartas.
Šuolininkų saugumą užtikrina speciali alpinizmo įranga. "Yra rišamos dvi virvės: viena ilgesnė, kita trumpesnė. Viena yra darbinė, kita – apsauginė. Šios virvės tvirtinamos į kitas dvi virves, visur yra dvigubi karabinai. Kiekvienas karabinas, kurį naudojame, išlaiko 5 tonas. Žvelgiant paprastai, tai yra didžiulės sūpynės, kurios, viską tinkamai atliekant, suteikia daug smagumo", – šios sporto šakos ypatumus atskleidžia šuolių su virve organizatorius.
"Tik yra keli klausimai, kuriuos žmonės dažniausiai užduoda ir kurie yra šiek tiek juokingi. Pavyzdžiui, klausimas: "Ar tikrai virvė nenutrūks?" Mūsų taisyklėse toks klausimas įkainotas 10 eurų, nes ji tikrai nenutrūks. Netgi turime "Medinių juokelių kainoraštį". Žmonės dažnai nesupranta, kad tai jie yra gležniausia grandis šitoje sistemoje", – pastebi jis.
Apie 70 poc. klientų – 18–28 metų amžiaus merginos, kurios labai dažnai vienos kitoms dovanoja šiuos šuolius nuo tilto, pasakoja Linas. "Čia veiksmas vyksta trumpai. Tarkim, šuoliui su parašiutu turi ruoštis pusdienį ir nebūtinai gausi iššokti, čia – 15 minučių ir tu darai op, o jausmas – labai panašus kaip ir šokant su parašiutu", – aiškina jis.
Pramogos organizatorius pastebėjo, kad kuo toliau, tuo daugiau vyresnių žmonių pasiryžta išbandyti save. "Po to, kai Alytuje 71-ų močiutė nušoko ir tai buvo paviešinta, daug kas pradėjo šuolius nuo tilto dovanoti savo mamoms ir tėčiams", – pastebi šuolininkas.
Išlaisvina slaptus demonus
Per sezoną Linas kartu su komanda surengia daugiau kaip dešimt šuolių sesijų, kurių metu žemyn nuo tilto palydi per 1 000 žmonių. Iš jų tik apie 1 proc. – 10–14 žmonių – nenušoka nuo tilto.
"Mes stengiamės, kad visi maksimaliai tai padarytų, nes jei prisiruošei – tai ir šok. Bet jei jau atsitinka taip, kad kas nors išsigąsta, tai yra apie 90 proc. tikimybė, kad kas nors iš tų, kurie matė, jog mes leidome nulipti nuo tilto turėklo, taip pat nenušoks", – pasakoja šuolių organizatorius.
"Kartą pusvalandį žmogų laikiau už rankos. Pradėjo lyti, jam jau ir kojos drebėjo, bet neleidome nešokti", – priduria kaunietis.
Yra ir Liną prakeikusiųjų, sakiusių, kad niekada gyvenime daugiau nenori jo matyti. "Viena 18-metė gavo dovanų šuolį. Ją atlydėjo visa šeima. Buvo matyti, kad tėvai – rimti žmonės. Ir vos tik toji mergaitė atsispyrė – šovė tokią tiradą rusiškų žodžių, kad man ausys nulinko. Natūralu – šuolio metu išsilaisvina visi užslėpti žmogaus demonai. Vėliau, mergaitei užlipus ant tilto ir puolus apsikabinti mamą, ši pasakė: "Mano vaikas tokių žodžių nemoka". Ir nuėjo neatsigręždama", – šypsodamasis prisimena jis.
"Atradome tokį pasakymą: "Sugalvok, ką keiksiesi". Sugalvoji, ką sakysi prieš šuolį, tai lieka ant liežuvio galo, tai greičiausiai ir išrėki šokdamas. Iš to įvyko įvairios evoliucijos į sparnuotas frazes. Viena iš įdomesnių: "Ananasai nedera ant picos". Bet neseniai šokęs šuolininkas rėkdamas tikino, kad vis dėlto ananasai dera ant picos", – šuolininkų fantazija dalijasi Linas.
Ilgas kelias į legalumą
L.Ramoška ne tik šokinėja nuo tiltų, bet ir organizuoja renginius, susijusius su automobilių sportu. "Visos veiklos, kuriomis aš užsiimu, vienaip ar kitaip reikalauja šalmo", – šypsosi vaikinas.
Tiesa, legalizuoti šuolių su virve veiklą prireikė nemažai laiko ir pastangų. "Ilgai mindžiau valdžios kilimus. Kai savivaldybė bandė ieškoti, kas gali mus sertifikuoti, vargiai kas galėjo tai padaryti, nes pasaulyje ne daug kur tokių sertifikavimo atvejų apskritai yra. Mums reikėjo nueiti ganėtinai sudėtingą kelią. Aš pats viską šokdamas nuo Trijų mergelių tilto testavau – mėtėme ir smėlio maišus, matavome jėgas, darėme brėžinius ir t.t. Dabar esame legalūs, saugūs, tiksliai žinau, kokia jėga ką paveikia. Todėl ir esame ant šio tilto – norint rengti šuolius nuo kito tilto, tektų nueiti tą patį ilgą kelią", – paaiškina Linas.
Šiandien jis svajoja nuvažiuoti į Lenkiją ir šokti nuo 220 m aukščio gamyklinio kamino, kurį yra nusipirkę jo kolegos. "Nuo tokio aukščio krenti 8–9 sekundes. Mačiau visokių objektų, man laisvo kritimo ilgis nėra labai didelis efektas, nes jei to norėčiau – rinkčiausi parašiutizmą. Esminis efektas, kuris man, kaip ekstremaliam žmogui, labiausiai patinka, yra mažas atstumas, kuris nušokus nuo tilto lieka iki vandens. Pavyzdžiui, kaip neseniai buvo tekę patirti – 50 cm iki vandens", – stebina L.Ramoška.
Vilioja Baltosios rožės tiltas
Šuolininkai su virve pamėgo aukščiausią Lietuvos tiltą. 38,1 m aukščio nuo vidutinio vandens lygio, 240,52 m ilgio, 6,71 m pločio Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną jungia Pirmąjį Alytų ir Alytaus piliakalnį su senamiesčio kurortine dalimi. Jis atidarytas 2015 m. Pirmieji šuoliai pradėti mėginti 2016-ųjų gegužę, o oficialiai pradėti praėjusių metų birželį.
Birželį nuo naujausio tilto virš Nemuno upės Alytuje su virve nušoko 75-erių vyras, jo šuolis metė iššūkį pagyvenusiems bendraamžiams. Per 100 tūkst. tiesioginės transliacijos peržiūrų jos metu ir per pirmąją dieną, šimtai ir tūkstančiai palaikytojų ant pėsčiųjų ir dviratininkų tilto bei socialiniuose tinkluose – tokio dėmesio susilaukė kol kas vyriausia moteris, pasinaudojusi pramoginio šuolio su virve galimybe Alytuje. 71-ų moteris pasirašė atsakanti už savo sveikatą, teigė sutartyje sutinkanti su viskuo ir prieš šuolį nuo tilto sustojo tik trumpam, tarstelėjusi "bijau". Aštuntąjį dešimtmetį pradėjusi moteris šuoliu nuo tilto užsitarnavo superbobutės, supermoters, "paturbintos" močiutės ir kitų įvertinimų bei nekasdienio aplinkinių bei artimųjų dėmesio.
Pagyvenusių šuolininkų amžius Alytuje nėra ribojamas, o jaunimui iki pilnametystės su tėvų sutikimu leidžiama nuo 16 metų. Adrenalino mėgėjas neturi sverti daugiau nei 110 kg.
Neišvengta tragedijų
2012 m. Gruzijos sostinėje Tbilisyje, atlikdami šuolį su virve, tragiškai žuvo įsimylėjėlių pora – 23 metų Mariam Kandašvili ir Goga Goletiani. Goga buvo didelis šuolių su virve gerbėjas ir šios ekstremalios sporto šakos veteranas. Būtent G.Goletiani prikalbino savo mylimąją Mariam šokti su virve kartu. Šuolius su virve organizavo patikima komanda "Extreme Team", kurios narys – patyręs alpinistas Bidzna Gudžabinidzė. Televizijos kompanija "Rustavi 2" įkėlė vaizdo įrašą su tragiško šuolio akimirkomis. Alpinistai apjuosė įsimylėjėlius saugos diržais, įjungė ir apžiūrėjo stabdymo sistemą. Mariam ir Goga apsikabino ir šoko žemyn... Tiesiai į išsekusio kanalo akmenis. Dėl nežinomų priežasčių trosas nutrūko. Mergina mirė vietoje, o vaikinas – po kelių valandų ligoninėje.
2010 m. vasarą tokiu pat būdu šokdami nuo Iseto upės tilto užsimušė 22 metų vaikinas iš Jekaterinburgo ir jo 20 metų mylimoji – Aukštutinės Pyšmos miestelio gyventoja. Jie žuvo dėl blogai parinktos virvės.
Naujausi komentarai