Tuo įsitikinę kiekvienais metais tais pačiais maršrutais keliaujantys žygeiviai

Ežero bangas talžantys irklai, dainuojantys bičiuliai ir vandenyje skęstanti saulė. Šiomis dienomis 44-erių Džiugas Dvarionas dar gyvena atostogų nuotaikomis. Jis su kitais choro "Jaunystė" nariais grįžo iš tradicinio 35-o valčių žygio Aukštaitijos nacionaliniame parke.
"Chore "Jaunystė" nebedainuoju daug metų. Bet paskutinį liepos savaitgalį negalėčiau būti kitur. Mano vaikai Ugnė ir Ąžuolas užaugo tuose žygiuose", – daugiau nei 20 metų D.Dvarionas tuo pačiu metu suka Ignalinos link ir su choristais švenčia savo gimtadienį.
Į tas pačias vietas kiekvienų metų rugpjūtį sugrįžta ir žygeiviai. "Negaliu praleisti šių metų ekspedicijos. Čia susitinku su seniai matytais bičiuliais. Reikia suspėti nusipirkti patogią avalynę", – dvidešimtmetis Andrius Juozulevičius rengiasi žygiui, nes gerai žino, ko jame prireiks.
Su informacinių technologijų programuotoju koja kojon žengs ir Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko kariai ir keli šimtai nuotykių ieškotojų.

Išbando naujokus

Kelis dešimtmečius vykstančio valčių žygio dalyviai galėtų rašyti tradicijomis išmargintą metraštį. Dabar 35 metus irklus į rankas ima ne tik "Jaunystės" veteranai. "Kai prie mūsų prisijungė atžalos ir bičiuliai, vienoje stovyklavietėje nebeišsitenkame", – sakė ilgametis žygio dalyvis D.Dvarionas.
Bebenčiukas, Uogautoja, Vėjo brolis – per atidarymą kiekvienas keliautojas gauna naują vardą, iš medžio žievės drožtą dantį ir pasą. Kai Dringio ežere valtys susikimba ratu ir nuskamba daina "Mūsų jaunyste, miela" – startas duotas. Labiausiai pirmą pasiplaukiojimą įsimena žygio pionieriai, vadinami plūdėmis.
"Jie turi priskusti keliolika kilogramų bulvių pietums, iš bičių muziejaus atnešti kibirą medaus, pririnkti mėlynių saldžiai sriubai, iš naktinio žygio grįžti be žemėlapio, įveikti senbuvių vandenyje suverstas kliūtis", – naujokų pareigas vardijo žygio vilkas. Valčių žygio veteranai negailestingi – jei vadinamieji plūdės nevykdo pareigų, per krikštynas jiems tenka pajusti dilgėlių kirčius.

Aplanko Tadą Blindą

"Puiku, šiemet nelijo", – atsiduso D.Dvarionas, kai kalba pasisuka apie orą. Ir čia pat pradėjo vardyti vandens nepraleidžiančias priemones. "Jei lietus užklumpa vidury ežero, tereikia iš irklų pasidaryti namą. Užsidengus daržo plėvele, valtyje galima ir salotų pasigaminti", – oras dar nė karto nepakoregavo žygeivių ritualų.
O kuri tradicija populiariausia? "Kiekvienais metais labiausiai laukiu naktinio žygio, kai aplankome Šuminų kaimą. Pasveikiname aktorių Vytautą Tomkų – jis savo sodyboje liepos 29 d. švenčia gimtadienį. Per metus nepasensta – lyg tikras Tadas Blinda. Baluošo ežere palydime saulę, aplankome Lelijų ežerą. Grįžtame dainuodami", – pasakojo žygeiviai.
Stovyklavietėje jų laukia likusi komanda. Paryčiais grįžę keliautojai randa išvirkščią ar užsiūtą palapinę. Vargsta ir tie, kurie renka ant medžių iškabinėtus daiktus ar kankorėžius iš miegmaišio. Nejaugi nebūna pikta? "Jei tu pyksti – tau nelinksma", – paprastą taisyklę pasakė dainininkai.
Daugelis choristų laukia ir tradicinių vestuvių. Kaukazietiškos, jaunųjų verslininkų, žvaigždžių, amazonių – keliautojai prigalvoja įvairiausių temų. "Prie ežero atsivežame visą sandėlį vestuvinių drabužių. Pasipuošę išrenkame nuotaką ir jaunikį. Iki paryčių stovyklavietėje skamba meilės ir vestuvių dainos. Pavyzdžiui, atsitiktinai prie ežero supiršta Aušrinės ir Ričardo Širvinskų pora dabar gyvena JAV", – D.Dvarionas irgi chore sutiko būsimą žmoną Jolantą.

Didžiausias priešas – nuospaudos

Kasmetis pėsčiųjų žygis "Radvilų keliais" taip pat turi ištikimų gerbėjų. Vienas jų – A.Juozulevičius. Jis tris kartus sėkmingai įveikė žygio trasą.
Tai nelengvas uždavinys. Keturias dienas tenka žingsniuoti po 42 km. "Šiemet bandysiu leistis ekstremalia trasa", – 200 km kaunietis tikisi įveikti per dvi dienas. Su savimi į žygį pasiims ir kompiuterį – žygio įspūdžius papasakos internete.
Studentai, pensininkai, moksleiviai, tarnautojai – su kauniečiu keliaus įvairaus amžiaus ir profesijų atstovai. "Trumpos trasos nesunkios. O ekstremalią trasą įveikia tik atletiški žygeiviai. Įdomu ir patyrusiems kariškiams mesti iššūkį. Labiausiai norisi finišuoti ir sau įrodyti, kad galiu tai padaryti", – A.Juozulevičius vėl bandys savo jėgas.
Ne paslaptis – keliaujant dulkėtais keliais labiausiai pavargsta kojos, todėl dera būti su patogia avalyne. "Nuotaiką sugadina nuospaudos. Mitas, kad žygiui labiausiai tinka kareiviški batai, – kalbėjo žygeivis. – Patarčiau įsigyti aulinukų porą."
Gera fizinė forma, ištvermė ir meilė gamtai – patyręs žygeivis į kelionę turi pasiimti ne tik kuprinę. Keliautojai kartu pasitinka saulėtekį, traukia dainas, grožisi pievomis ir miškais.
"Kai keliauju, pamirštu ir laiką, ir maistą. Nuvargsta kojos, kankina nuospaudos. Bet nuovargis dingsta, kai vėl susitinku seniai matytus bičiulius. Pažįstu bene pusė žygio dalyvių", – A.Juozulevičius žygiuodamas pabendrauja su bičiuliais ir per ausinuką klausosi geros muzikos.

"Jaunystės" valčių žygis

Vieta. Palūšė.
Maršrutas. Dringio ežeras–Juodakumpio įlanka–Mėlynakio ežeras–Almajo ežeras–Šuminų kaimas– Baluošo ežeras–Almajo ežeras–Žeimenio ežeras.
Dalyvių skaičius. Apie 90 žmonių.
Maistas. 300 dėžučių konservų, 70 dešrų, 150 kg agurkų, 200 kg bulvių.
Pramogos. Vadinamųjų plūdžių krikštynos, vestuvės, naktinis žygis, šokiai ir dainų vakaras, vandens krepšinis, mūšis gelbėjimo ratais, miško mūšis.

Žygis "Radvilų keliais"

Vieta. Jonavos apylinkės, Rukla. Ekstremali trasa – Žemaitijos apylinkės.
Maršrutai. Paprastos trasos – keturias dienas keliaujama po 12, 22, 32 arba 42 km. Šeimos trasa – keturios dienos po 12 km. Ekstremali trasa – dvi dienos po 100 km.
Maistas. Pusryčius ir vakarienę ruošia Ruklos karinis poligonas. Dieną susitikimų punktuose galima išgerti kavos, arbatos, užkąsti čeburekų, šokolado, bandelių.
Pramogos. Filmai, vakariniai koncertai.