Pereiti į pagrindinį turinį

Suvaidinti astronauto motiną – tai ne gerti šampaną vakarėlyje!

2008-07-05 09:00
Suvaidinti astronauto motiną – tai ne gerti šampaną vakarėlyje!
Suvaidinti astronauto motiną – tai ne gerti šampaną vakarėlyje! / Eglės Dudėnienės asmeninio archyvo nuotr.

Eglė Dudėnienė trumpam pareikalavo prie kompiuterio ekrano palinkusio savo sutuoktinio, buvusio finansų ministro Vytauto Dudėno dėmesio: „Vytai, pasižiūrėk, čia mano vyras." Koks vyras?.. Tačiau ponas Vytautas tik šelmiškai šypsojosi: „Ką čia gali gyvenime žinoti?"

Iš nuotraukos kompiuteryje žvelgė žavus pražilęs vyras. Iš tikrųjų - E.Dudėnienės sutuoktinis. Tačiau - tik kino filme.

Ponia Eglė ką tik baigė filmuotis Didžiosios Britanijos kompanijos „Dangerous Films Ltd." kino juostoje „Mėnulio nuotrauka" („Moonshot"). Šis filmas pasakoja apie legendinį trijų amerikiečių astronautų nusileidimą mėnulyje. Atkuriami istoriniai 1969 metų įvykiai, kai erdvėlaivis „APOLLO 11" nusileido mėnulyje ir pirmąkart pasaulio istorijoje jo paviršiumi žengė žmonės.

E.Dudėnienė suvaidino nedidelį, tačiau labai reikšmingą vaidmenį. Buvusi prancūzų kalbos ir literatūros dėstytoja filme įkūnijo vieno iš astronautų - Buzz Aldrino motiną Marion. Moteris nusifilmavo dviejose Aldrinų šeimos scenose.

V.Dudėnas neišgyvena, kad labai netikėtai įgijo konkurentą. Atvirkščiai, ponas Vytautas didžiuojasi, kad jo žmona aktorių atrankoje nugalėjo kitas kandidates.

Sugrįžo jaunystės prisiminimai

„Paskambino pažįstamas amerikietis, gyvenantis Lietuvoje, ir pasiūlė pabandyti laimę. Jis filme atliko epizodinį reporterio vaidmenį. Filmo kūrėjai ieškojo mano amžiaus gerai angliškai kalbančios aktorės. Buvo vienas pokalbis, po to antras - su režisieriumi Richardu Dale. Nežinau, kiek dalyvavo pretendenčių į šį vaidmenį, bet galiausiai pasirinko mane. Gal tiko mano amžius, tipažas, lėmė tai, kad esu augusi ir gyvenusi Jungtinėse Valstijose", - svarstė ponia Eglė.

Vargu, ar režisieriui buvo svarbiausia nepriekaištinga amerikietiška lietuvės tarsena. Pasirodo, E.Dudėnienė turi aktorės talentą ir scena jai gerai pažįstama.

„Nuo paauglystės vaidinau Niujorke, prancūzų „Mažajame teatre". Šio teatro vadovė Eve Daniel buvo žinoma teatro pasaulio asmenybė. Aš mėgau sceną, jai atiduodavau visą laisvalaikį. Teatre dirbo ir profesionalūs aktoriai, ir mėgėjai. Man patiko vaidinti tiek Moljero, tiek Jonesko pjesėse. Teatre vaidinau ir studijuodama Niujorko universitete. Po studijų šiame universitete dirbau prancūzų literatūros dėstytoja. Labai mėgau savo darbą. Juk dėstytojavimas taip pat savotiška vaidyba", - ponia Eglė atskleidė savo aktorinę patirtį, kuri daugelį net artimiau ją pažįstančių žmonių gerokai nustebino.

Pasikliovė savo patirtimi

E.Dudėnienė stebėjosi, kad filmuojant režisierius neturėjo jai pastabų. Moteris laukė konkrečių nurodymų, o jų nebuvo. Per pietų pertrauką režisieriaus paklausė, kaip jai kalbėti, ką akcentuoti. „Elkitės natūraliai, taip, kaip per filmo atranką", - nuramino ponią Eglę R.Dale.

E.Dudėnienė pasikliovė savo jaunystės scenine ir sukaupta gyvenimo patirtimi.
„Vienoje iš scenų aš su savo vyru vykstu taksi pas sūnų. Sustojus automobiliui vyras skuba prie namo, o aš atsiskaitau su taksistu. Po to taksistas man paduoda lagaminus. Ši scena mane nustebino. Kaip galima moteriai įbrukti lagaminus? Režisierius man pritarė. Perfilmavus lagaminus nešė taksistas", - su šypsena filmavimą prisiminė ponia Eglė.

Antroji scena buvo kur kas sudėtingesnė. Ponia Eglė su vyru - karinės aviacijos pilotu pulkininku - vieši pas sūnų Buzz ir jo žmoną namuose. Prie vakarienės stalo įsiplieskia aštrus pokalbis tarp būsimo astronauto ir jo tėvo. Kariškio šeimoje įprastas griežtas tonas kėlė nemažų bendravimo problemų, kurios nuolat trikdė B.Aldrin. Poniai Eglei teko įsijausti ir įtikinamai suvaidinti šioje psichologinėje scenoje.

„Vaidinau su trimis profesio­naliais ir puikiais aktoriais, todėl jaudinausi. Tačiau adrenalino poveikį jaučia ir patyrę aktoriai. Į savo vyrą žvelgiau atsargiai, lyg su nebyliu priekaištu dėl jo protrūkių, į sūnų ir marčią - švelniai. To man niekas nesakė, tiesiog rėmiausi intuicija", - dalijosi kino potyriais į sceną po daugelio metų grįžusi moteris.

Šukuosena priminė uošvę

Įsijautusi į vaidmenį ponia E.Du­dė­nienė buvo reikli sau ir kitiems. Jai buvo svarbios ir mažiausios autentiškumą atkuriančios smulk­menos.

„Filmas labai įtikinamai atgaivino man gerai pažįstamą praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio dvasią. Vilkėjau Jacqueline Kennedy Onassis stiliaus suknelę ir švarkelį. Tie drabužiai buvo atgabenti iš Didžiosios Britanijos. Bet man pasirodė, kad trūko aksesuarų, o kaipgi be jų? Nutariau pasipuošti perlų auskarais ir žiedu, ir tokie papuošalai papildė mano aprangą," - prisiminė ponia Eglė.

„Kai mane sušukavo, pažvelgusi į veidrodį net išsigandau: į mane žiūrėjo mano mama! Tačiau dar labiau sutriko „uošvienę" išvydęs mano vyras Vytautas", - linksmai pasakojo astronauto motinos vaidmenį kūrusi ponia Eglė.

Stambiai sugarbanoti plaukai moteriai kėlė abejonių. Tokia šukuosena jai daugiau priminė namų šeimininkės stilių, o ne išsilavinusios, kokia ir buvo astronauto B.Aldrino motina, įvaizdį. Bet filmo kūrėjai, pasirodo, turėjo visų kino herojų nuotraukas, išskyrus M.Aldrin.

Grįžo prie savo šaknų

Atsitiktinumas ar dėsningumas, kad poniai Eglei pavyko sukurti nedidelį, bet svarbų vaidmenį kine? Savimi pasitikinti, puikiai mokanti kelias kalbas, veikli moteris to labai nesureikšmina ir nesipuikuoja. Inteligentiškumas, vidinė, ne tik išorinė elegancija, ją neabejotinai išskiria. Tai bemat krenta į akis ir to neįmanoma išmokti. Tai reikia gauti iš savo šeimos, aplinkos, kurioje gyveni.

Ponia Eglė gimė laikinojoje sostinėje Kaune diplomatų Galios ir Petro Žilionių šeimoje. Antrojo pasaulinio karo metų gūsiai šeimą nubloškė į Vokietiją, Konstancos miestą. Po karo Konstanca atsidūrė prancūzų zonoje, todėl Eglė lankė prancūzų darželį ir pradžios mokyklą. Jos tėvas dirbo prancūzų karinės vyriausybės kultūros departamente. Padedant giminėms, 1952-aisiais šeima persikėlė į Jungtines Valstijas.

Niujorke, garsiajame Manheteno rajone, Eglė baigė gimnaziją ir pasirinko prancūzų literatūros studijas universitete, be to, trejus metus studijavo Paryžiuje. Jauna dėstytoja su kitais iš įvairių užsienio šalių atvykusiais prancūzų kalbos ir literatūros dėstytojais taip pat stažavosi Prancūzijoje, Nicos universitete.

Pirmą kartą Eglė ir Vytautas Dudėnai aplankė tėvų gimtinę tik 1989-aisiais. Lietuvos trauka pasirodė tokia stipri, kad ji atvedė atgal, prie savo šaknų.

Apsistoja bohemos būstinėje

„Kaip savanoriai į Lietuvą atvykome 1991 metais, manėme padirbti kelis mėnesius, paskui - metus, tačiau gyvename lig šiol", - juokėsi sunkiai nusakomo amžiaus moteris. Tokios moterys tiesiog neturi amžiaus.

Ponios Eglės vyras, finansų specialistas Vytautas pritaikė savo patirtį atkūrusioje nepriklausomybę Lietuvoje. Jis dalyvavo kuriant ne vieną su finansais ir investicijomis susijusią instituciją. Buvo išrinktas Seimo nariu, ėjo finansų ministro pareigas. Jo žmona pasinėrė į aktyvią visuomeninę bei moterų veiklą, vadovavo labdaros fondui.
„Dabar, kai Vytautas laisvesnis nuo savo darbų, nuvykstame ir į savo namus Floridoje. Gyvename čia, bet dalį laiko praleidžiame ir ten", - sakė Eglė.

Parlėkę į JAV, Dudėnai apsistoja ir ypatingoje Niujorko Manheteno rajono Soho kvartalo erdvėje - vadinamajame lofte. Tai buvusios gamyklų patalpos, tapusios būstais. Loftus praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje rinkosi menininkai, vėliau tokie atvirų erdvių butai labai išpopuliarėjo. Beje, vienas loftų pradininkų buvo fluxus judėjimo siela Jurgis Mačiūnas.

Aktorius pakirsdavo nuovargis

Ponia Eglė apgailestauja, kad esant dideliems filmavimo tempams, nebuvo laiko artimiau pabendrauti su „Mėnulio nuotraukos" aktoriais.

„Astronauto B.Aldrino tėvą ir mano vyrą vaidinęs aktorius yra visiška priešingybė savo rūsčiam vaidmeniui. Visi, ypač B.Aldrino vaidmenį atlikęs aktorius, per filmavimą tiek išvargdavo, kad vakare, dar išmokę kitos dienos scenos tekstą, griūdavo į lovas viešbutyje. Kai paklausiau, ar jie matė Lietuvą, skėsčiojo rankomis - darbas, viską surydavo darbas", - dalijosi mintimis Eglė. Tiesa, kai kurie aktoriai dalyvavo ekskursijoje į Trakus ir liko sužavėti pilimi.

Tačiau E.Dudėnienė viliasi, kad su filmo režisieriumi dar gali susitikti. R.Dale mūsų šalyje dirbo ne pirmą kartą. Lietuvoje jis filmavo puikiai žiūrovų ir kritikų įvertintą kino juostą „9/11: bokštai dvyniai"(„9/11:The Twin Towers"). Ir šios, ir naujosios kino juostos partnerė - bendrovė „Baltic Film Services".

Mėnulio peizažą filmo kūrėjai atrado Lentvaryje, „Kaitros" gamyklos teritorijoje, o praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio gatves - „SOS Lietuvos vaikai" kaime.
„Režisierius ketina filmą baigti šį rudenį. „Mėnulio nuotrauka" domisi BBC, „Discovery", „History" kanalai. O R.Dale susižavėjęs lietuvių darbu ir nori čia sugrįžti", - tvirtino kino aktorės duonos paragavusi ponia Eglė.  Galbūt ji sulauks ir naujo vaidmens? Moteris tik nusišypso. Jai gyvenimas gražus netikėtumais.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų