Taip LRT radijo laidai „Ryto garsai“ teigė Stokholme šiuo metu viešintis žurnalistas Tadas Grabys, o jo kolegė Vaida Meidutė-Strazdauskienė papasakojo, kaip miestas ruošiasi didžiausiam Europos muzikiniam renginiui. „Užkulisiuose kalbama, kad visi pavydi mūsų delegacijos vadovui Audriui Giržadui, nes mūsų komanda yra pati linksmiausia, visuomet laiku esame numatytose vietose, esame labai draugiški, bendraujame ir su kitų šalių atstovais ir, be jokios abejonės, klausome savo delegacijos vadovo. Mus giria, nes esame labai atsipalaidavę. Donatas sakė, kad mums nereikia rūpintis – belieka mėgautis kūriniu ir buvimu ten“, - sakė Lietuvos delegacijos narys.

Sekmadienio vakarą Stokholme įvyko „Eurovizijos“ konkurso atidarymo ceremonija – visų dalyvaujančių šalių atstovai ir delegacijų vadovai žengė raudonuoju kilimu. Kaip šventei ruošėsi Švedijos sostinė, pasakojo LRT žurnalistė V. Meidutė-Strazdauskienė.

– Papasakokite apie „Eurovizijos“ atidarymo ceremoniją plačiau...

– Vakar diena buvo kupina įvairių įvykių, renginių, viskas sukosi aplink dalyvius ir jų delegacijas. Sekmadienį nuo 8 val. ryto miesto centre prieš pat Karališkuosius rūmus ir jų parką, šią savaitę vadinamą Euroklubo parku, buvo iškeltos visų „Eurovizijoje“  dalyvaujančių valstybių vėliavos. 

Ceremonija buvo ypač pompastiška, prabangi ir iškilminga. Karališkasis orkestras grojo visiškai jiems neįprastus kūrinius – švediškų dainų, laimėjusių „Euroviziją“, melodijas. Jie ruošėsi tikrai labai atsakingai, skambėjo ir pernai metų „Heroes“, ir 2012 m. pergalę šaliai atnešusi „Euphoria“. Organizatoriai tikisi, kad tai taps eurovizine tradicija ir renginiai nuo šiol bus pradedami vėliavų pakėlimu. Tai – išties vykusi mintis, puikia nuotaika užkrėtusi visą miestą.

– Panašu, kad Stokholmas paniręs į šventines nuotaikas...

– Dėmesio „Eurovizijai“ skiriama tikrai labai daug dar likus keliems mėnesiams iki konkurso. Taip būna visuomet, nepriklausomai nuo šalies, kurioje jis vyksta.

Švedija galimybę rengti šį konkursą laiko didele garbe. Visas miestas išpuoštas, apgalvotos įvairios detalės – nuo didelių parkų, skirtų „Eurovizijai“ iki smulkių detalių, kurios nustebins ir prajuokins visus miesto svečius ir gyventojus – pvz., prie pėsčiųjų perėjos laukiant žalios šviesoforo spalvos, girdisi „Heroes“ ir „Euphoria“ melodijos.

– Kokios dar naujovės laukia šiemet?

– Švedai šiemet pakeitė balsų transliavimo tvarką – komisijos ir žiūrovų balai bus skelbiami atskirai, taip sukeliant dar didesnę intrigą. Bus labai sunku nuspėti nugalėtojus.

– Ar turi Švedija užsispyrimo laimėti ir šiemet?

– Užsispyrimo laimėti jie tikrai turi ir vertina savo dainą labai gerai, priskiria ją pirmajam penketukui. Švedai stengiasi kaip įmanoma nešališkiau įvertinti visų šalių kūrinius, tačiau visiškai neutraliems išlikti nepavyksta. Žinoma, pergalės jie tikisi ir jai ruošiasi visu pajėgumu, tik galbūt vėl šventės Europai rengti jie taip nebenorėtų (juokiasi – LRT.lt).

– Šių metų renginio vedėjai – Mansas Zelmerlowas ir Petra Mede. Papasakokite šiek tiek apie juos.

– Renginio vedėjai – labai ryškios asmenybės, dabar jau žinomos ir visai Europai. Petra Mede – komikė, rašytoja, aktorė, didelių renginių vedėja. Jos veidą pažįstame nuo 2013-ųjų metų „Eurovizijos“, kuomet ji vedė visą šventę ir buvo pagrindinis žmogus scenoje, aplink kurį sukosi visas veiksmas. Ji buvo puikai įvertinta ir internete vykdomose apklausose laimėjo visų laikų geriausios „Eurovizijos“ vedėjos titulą.

Mansas Zelmerlowas yra žmogus, dar kartą atvežęs Europos dainų konkursą į Švediją. Jie – puiki pora, scenos profesionalai, galintys ir rimtai kalbėti, ir smagiai pajuokauti. Beje, jie scenoje planuoja ir uždainuoti.

Jų pasirodymas, primenantis „Oskarų“ teikimo ceremonijos atidarymą, turėtų vykti ketvirtadienį. Bus surengtas amerikietiško stiliaus pasirodymas su daugybe šokėjų. Tuo jie nori pasakyti, kad scena yra skirta daugumai ir joje gali tilpti masė žmonių. Taip tarsi lengvai kritikuojamos paskutinės konkurso dalyvių mados – jie dažniausiai į sceną išeina vieni ar poroje. Daug likusio darbo padaro technika ir specialieji efektai, o švedai nori visą sceną atiduoti miniai žmonių.

– Šiemet net 18 dainų yra vienaip ar kitaip susiję su švedais – kompozitoriais, pritariančiaisiais dainininkais ir kt. D. Montvydo daina taip pat yra švediška...

– Švedai džiaugiasi tuo, bet tai nieko nestebina, nes muzika – viena didžiausių Švedijos eksporto sričių. Jie turi puikių prodiuserių ir profesionalų, kurie prisideda prie didžiųjų renginių ir tikrai svarbių pasirodymų. Šiemet švediškų dainų skaičius – rekordinis, tad tai yra šioks toks šiųmetinės „Eurovizijos“ fenomenas.

– Kaip užtikrinamas renginio saugumas? Juk visai neseniai Prancūzijoje ir Belgijoje įvyko teroro aktai...

– Dėmesio saugumo užtikrinimui skiriama labai daug, bet taip buvo nuo pat pradžių. Minėti įvykiai niekaip nepakeitė saugumo užtikrinimo, kuris buvo planuojamas iš anksčiau. Specialiosios Švedijos tarnybos teigia, jog jos visada ruošiasi blogiausiam – tai yra jų kasdienybė. Saugumo tarnybos dirba ir jos labai rimtai sureagavo į prieš kelias savaites pasirodžiusią informaciją, jog į Švediją atvyko aštuoni teroristai, kurių taikinys – „Eurovizijos“ koncertas, tačiau gyventojams jų darbas nėra pastebimas. Policijos mieste tikrai daug, bet taip būna visuomet, kai vyksta didesni renginiai.