Šįvakar Klaipėdos muzikinio teatro scenoje – prieššventinė premjera. Teatralizuotas koncertas "Aistrų šėlsmas" publiką nuskraidins į svaigias George’o Gershwino muzikos platybes.

Tikra šventė sielai

Dviejų dalių koncertą pagal žymaus amerikiečių kompozitoriaus G.Gershwino kūrinius teatralai ruošia pirmiausia todėl, kad tokia muzika – tikra šventė sielai. Joje susipina gilus jausmo grožis, melodijos lyrizmas, atviras linksmumas, žavingas humoras, laisve pulsuojančio džiazo ir nostalgiško bliuzo motyvai, stiprus ir nepakartojamas stilius, – toks jo muzikos pasaulis nepalieka abejingų, artimas ir suprantamas kiekvienam. G.Gershwinas mirė nesulaukęs 38-erių, šiemet minimos 110-osios jo gimimo metinės. Be kita ko, šio kompozitoriaus, džiazo elementus panaudojusio simfoninėje muzikoje ir pasauliui įrodžiusio, kad džiazo taip pat gali būti klausomasi teatrų ir koncertų salėse, proseneliai kilę iš Vilniaus.

"Bet svarbiausia priežastis, kodėl naujas projektas, kaip tikimės, atsiras mūsų repertuare, – dirigento Vytauto Lukočiaus ir režisieriaus Nerijaus Petroko pasiūlymas pagal G.Gershwino muziką sukurti ne įprastą, o teatralizuotą koncertą", – pabrėžė teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.

Anot jos, Klaipėdos muzikinis teatras su džiaugsmu pastatytų G.Gershwino operą "Porgis ir Besė", bet tam kūriniui – labai griežtos autorinės teisės, kompozitorius yra nurodęs, kad jį gali atlikti tik juodaodžiai. "O koncertinis atlikimas – prašom. Mes tai ir darome, kad nebūtų keblumų. Nestatome visos operos, iš jos paėmėme tik fragmentus", – aiškino teatro vadovė.

"Juolab kad mūsų kūrinio ašis – ne ši opera, o pats G.Gershwinas, jo geriausia muzika, skambės populiariausi jo orkestriniai kūriniai", – teigė koncerto dirigentas ir aranžuočių autorius V.Lukočius.

Į programą V.Lukočius įtraukė ir visiems žinomą "Žydrąją rapsodiją", simfoninio paveikslo "Amerikietis Paryžiuje" fragmentus, populiariausias G.Gershwino dainas "The Man I Love", "Embraceable You", "I Got Rhythm" originalo kalba. "Ne anglų, tai specifinis juodaodžių slengas, geriausiai atskleidžiantis šios muzikos charakterį", – tvirtino dirigentas.

Meilė ir kančia – kartu

"Pats dar vaikystėje grojau G.Gershwino Antrąjį preliudą. Toji meilė jo muzikai – sena ir nepraeinanti, – pasakojo V.Lukočius. – Visuomet norėjau savo rankomis "nulipdyti" kažkokią jo muzikos programą. Kad būtų įkandama artistams ir pretenzingai publikai. Nė vienam kolektyvui ši muzika nėra lengva, bet, kaip matau, klaipėdiečiams tai pakankamai smagus iššūkis prieššventiniame maratone. Sunku, bet jie tuo tiki."

"Aistrų šėlsmo" scenarijaus autorius ir režisierius Nerijus Petrokas, ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Operos katedros vedėjas, prisipažino studijų metais pats vaidinęs Porgį. Jo įsitikinimu, visa G.Gershwino muzika, net jo dainos išplėtotos dramaturgiškai, todėl kilo mintis padaryti kompiliuotą siužetą meilės ir kančios tema. "Noriu, kad skaudėtų, kad publika pajustų tą skausmą", – prasitarė jis.

Kodėl "Aistrų šėlsmas"? N.Petroko teigimu, G.Gershwino muzikoje nėra tylios, ramios, pasyvios nuotaikos: "Ji visada užaštrinta, šėlsta – nuo karnavališko džiaugsmo iki širdį veriančios kančios".

Choreografo Alfredo Kondratavičiaus nuomone, tokia muzika reikalauja specifinės plastinės išraiškos. Ji padės režisieriaus sumanymui – šoks choras, baletas, solistai – visi tarnaus Porgio ir Besės istorijos atskleidimui. "Amerikietis Paryžiuje" – atskiras, autonomiškas baletinis kūrinys, kuriame šokėjai pasirodys kaip solistai. "Teatralizuotame koncerte jungiame afrikietišką, laisvą plastiką su trupučiu klasikinio šokio. Anarchistinio pobūdžio scenos, naktinis gyvenimas, smuklės tabako dūmai, kunkuliuojančios aistros – viskas šokio sūkuryje", – kalbėjo "Aistrų šėlsmo" choreografas.

Kovos – kaip ringe

Kostiumus naujam projektui sukūrė dailininkė Vilija Šuklytė. "Jie atsirado minimaliomis sąlygomis ir sąnaudomis, per labai trumpą laiką, – kukliai prisipažino ji. – Bus daug grožio tamsos su šaltu mėlynumu ir šiek tiek šventinio violetinio purpuro".

Scenografas Artūras Šimonis pastebėjo, kad judesys ir ekspresija – tiesiog sulipę su režisieriaus ir dirigento sumanymu. "Aš stengiuosi sužaisti šviesa, kad tai dar labiau paryškinčiau, – sakė jis. – Scenovaizdis – minimalus. Tarsi savotiškas ringas. Jame ir vyksta aistrų kovos, skirtingos temos susipina į vientisą istoriją. Pamažu tas fonas "įkais" iki raudonumo." A.Šimonis vylėsi, kad "Aistrų šėlsmas" bus atsvara "operetiniam tortui", subalansuos teatro repertuarą.

"Kai ko vis dėlto negaliu garantuoti dėl prastos teatro akustikos, – pokalbio pabaigoje prasitarė V.Lukočius. – Kai pirmąsyk atsidūriau Klaipėdos muzikinio teatro orkestro ložėje, nevadinsiu jos duobe, bet... Norėjosi viską mesti ir važiuoti namo, į Vilnių." Anot jo, šis G.Gershwino muzikos "šėlsmas" nebūtų galėjęs įvykti be choro ir jo vadovo Vladimiro Konstantinovo, be solistų, baleto trupės, šviesų dailininko ir kitų, kurie "juodai dirbo vos besilaikydami ant isterijos ribos".

Devynis svarbiausius teatralizuoto koncerto personažus įkūnijo po du Klaipėdos muzikinio teatro solistus – vadinasi, kiekvienas "Aistrų šėlsmas" scenoje bus vis kitoks. Pirmieji trys pasirodymai publikos laukia šįvakar, gruodžio 20 ir 29 dienomis.