Artėjant Tarptautinei teatro dienai, rytoj Kauno rotušėje bus įteikti garbingiausi miesto teatro apdovanojimai – "Fortūnos". Antikinės sėkmės deivės skulptūros iškeliaus į teatro laimingųjų rankas.

Kas tie laimingieji, šventės organizatorius Lietuvos teatro sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Andrius Žiurauskas ir vienas vedėjų aktorius Ramūnas Šimukauskas neišduoda: kad išliktų intriga.

– Teatro diena Kaune švenčiama gana uždarai. Ką šiemet išvys miesto visuomenė?

Andrius Žiurauskas: "Šiemet teatro šventė dar bus uždaroka. Tarpusavyje ir su miesto valdžia žaisime boulingą, rinksimės į Rotušę, kur bus paskelbti teatro žmonės, šiemet pelnę "Fortūnos" statulėles ir diplomus. Įteiksime aštuonias "Fortūnas" ir vienuolika diplomų. Pažadu, kad oficiali ceremonija bus pagardinta šmaikščiais teatralų pasirodymais. Tądien bus įsteigta alternatyvi teatro organizacija, teiksianti alternatyvias nominacijas. Kokias – pamatysite trečiadienį.

Ką miesto visuomenė tikrai išvys – tai tą keistą būdą, kaip mes, aktoriai, keliausime iš Rotušės į neklubą "Pasaka", kur vyks teatralų balius. Šventę visuomenei rengia Kauno valstybinis muzikinis teatras – antradienį vakare vyks koncertas, skirtas teatro dienai."

Ramūnas Šimukauskas: "Jei ne kitais metais, tai gal po poros metų padarysime atrakcijų miestiečiams. Sukurti šventę kainuoja nebūtinai labai daug. Juk nebūtų brangu pro visų teatrų langus aktoriams vienu metu iššauti iš popierinių papjė mašė patrankų ir išsklaidyti virš miesto susikaupusius debesis."

A.Ž.: "Anksčiau Teatro diena būdavo šventė visam miestui. Manęs tuomet dar nebuvo tarp teatro žmonių – aš tik girdėjau legendas, kaip sporto halėje legendiniai Kauno krepšininkai, užsimovę bokso pirštines, žaisdavo su artistais. Teatro diena buvo toks renginys, kai visas miestas šėlo. Keistai jaučiuosi, eidamas pas miesto valdžią prašyti pinigų teatro šventei, kuri vyksta lyg ir už uždarų durų. Aš įsitikinęs, kad tai turėtų būti šventė visam miestui. Dabar teatras tampa lyg ir elitiniu menu. O juk kartais norisi karnavalo, dionisijų."

– Šiemet pirmą kartą "Fortūnos" laimėtojai gaus ir pinigines premijas.

A.Ž.: "Fortūnininkams" brangiai kainuoja atsakyti į kolegų sveikinimus. Tebus tie savivaldybės skirti tūkstantis litų, nuo kurių dar atsiskaičiuos mokesčiai, bent daliai išlaidų padengti (juokiasi)."

R.Š.: "Prieš trejetą metų teko garbė ir man pelnyti "Fortūną" už Bastiano Molės vaidmenį Mažojo teatro spektaklyje – D.Gieselmano juodojoje komedijoje "Ponas K". Tuometinis Kauno meras Arvydas Garbaravičius tada tvirtino, kad kitais metais prie "Fortūnos" skulptūros bus pridėtos ir premijos. Pasakiau merui, kad sutinku "Fortūnos" palaukti, kol prie jos bus pridėti pinigai (juokiasi)."

– O jei rimčiau – koks tas šiemetinis Kauno teatrų derlius?

A.Ž.: "Vis dar nerimtai kalbant, galiu pasakyti, kad, pamatęs kuklią šiemetinę renginio sąmatą, norėjau, kad "fortūnininkų" šiemet būtų mažiau. Nes "Fortūnos" skulptūra brangiai kainuoja. Nesu komisijos, vertinusios teatralų darbus, narys, tačiau mačiau beveik visus nominuotus darbus. Daugelis aktorių, kurie bus apdovanoti už savo sukurtus scenos darbus, yra teatrui atsidavę žmonės. Buvo tokių metų, kai "Fortūnos" buvo teikiamos ir dėl to, kad labai reikėjo. Šiemet bent jau didžiąja dalimi to išvengta.

Kitas klausimas, kaip Kaunas atrodo Lietuvos kontekste. Skirtingų vertintojų akimis spektakliai atrodo skirtingai. Pavyzdžiui, Kauno valstybiniame lėlių teatre Arvydo Lebeliūno pastatytas "Žalias žalias obuoliukas" pernai buvo įvertintas "Fortūnos" diplomu. Šiemet jį žiūrėjo Lietuvos teatro apdovanojimus skirianti "Auksinių scenos kryžių" komisija ir išdėjo į šuns dienas. Praėjusią savaitę respublikiniame festivalyje "Vaidiname žemdirbiams" jis susižėrė visus įmanomus prizus, komisija vienbalsiai balsavo, kad tai yra geriausias spektaklis vaikams. Taip pat "lėliukuose" režisieriaus Olego Žiugždos pastatytas spektaklis "Jūratė ir Kastytis" kauniečių komisijai įspūdžio nepadarė, o į "Auksinius scenos kryžius" jis kandidatuoja net trijose nominacijose.

Ir "Fortūnas" dalijančiai, ir "Auksinius scenos kryžius" teikiančiai komisijoms patiko Kauno valstybinio dramos teatro spektakliai "Liūdnas Dievas", "Bjaurusis". Nominantus ir laimėjusiuosius sužinosite trečiadienį…"

– Kiek aktorius vienija Teatro sąjunga?

A.Ž.: "Dabartinė Teatro sąjunga inertiška. Ji skirta teatrams būti kartu, bendrauti, deja, aktoriai labai mažai bendrauja. Būdamas šios sąjungos Kauno skyriaus pirmininku, kolegų spektaklių nematau. Kolegas pamatau per Teatro dieną. Į kitus miestus pamatyti ten pastatytų spektaklių iš viso nesame kviečiami. Teatrų viešieji ryšiai nukreipti politikams, žymiems žmonėms ir tiesiog žiūrovams – bet ne kolegoms – pritraukti į teatrą. Bendravimas tarp kolegų yra smarkiai užstrigęs."

R.Š.: "Kad vyktų tikras bendravimas, turi atsirasti profsąjunga teatre. Dabartinė Teatro sąjunga jos neatstoja. Ateina laikas, kai mes, aktoriai, be profsąjungų neišsiversime. Kitaip teatrų administracijos mus prismaugs galutinai. Dabar aktoriams tiesiai šviesiai pasakoma: "Nepatinka – pasiieškok geresnės vietos."

A.Ž.: "Kol teatro sąjunga nepavirs profsąjunga, tol artistai labai dažnai klaus: "O už ką mes mokame nario mokestį"? Šis klausimas labai dažnai skamba. Aš labai nejaukiai jaučiuosi, kai reikia į jį atsakyti, nes pats nelabai žinau atsakymą."