Aktorė D.Mikoliūnaitė: sėkmei reikia užsikoduoti

„Teatriuko“ įkūrėja ir vadovė Dalia Mikoliūnaitė džiaugiasi, jog metų pabaiga jai – triguba šventė: Kalėdos, gruodžio 27-ąją švenčiamas aktorės gimtadienis ir Naujieji metai – argi ne puiku?! Dalia didžiuojasi, kad jos kūdikiui „Teatriukui“ – jau 23-eji. 1998 m. su kurso draugais įkūrusi teatro trupę, vaidinančią vaikams ir visai šeimai, aktorė nepritrūksta entuziazmo bei naujų idėjų iki šiol.

Paklausta, kiek per tą laiką sukurta spektaklių, pašnekovė nutęsia: „Labai daaaaug...“. Tik iki šiol lieka didelė paslaptis, kodėl vieni vaidinimai gyvuoja metų metus, o kiti išsilaiko scenoje vos keletą. „Galbūt dėl to, kad teatras – gyvas organizmas? – spėlioja ji. – Kartais įdedi tiek daug darbo, laiko, pastangų, lėšų, o spektaklis nekabina žiūrovų, ir gana.“

Anksčiau „Teatriuko“ komanda prieš kiekvienas Kalėdas sukurdavo vis po naują šventinį renginį. Deja, pastaraisiais metais užsakymų smarkiai sumažėję, žmonės sutrikę, sunku rasti raktą, galintį atrakinti jų širdis. Tad aktoriai sukasi, kaip išmano – rengia smagius interaktyvius koncertus-spektaklius, į kurių veiksmą įtraukia ir pačius žiūrovus.

Dalia Mikoliūnaitė. Asmeninio arch. nuotr.

Dalia sutinka, jog Jaučio metai aktoriams buvo nelengvi. Teko vilkti sunkų karantino jungą, nors labai norėjosi eiti į sceną. Buvo sudėtinga vaidinti ir atiduoti energiją ne gyvai publikai, bet šaltai kameros akelei. „Su kolegomis net aiškinomės, kodėl po vieno nuotolinio vaidinimo jautėmės tokie išsekę lyg po dešimties spektaklių, suvaidintų gyvai? Išvada viena: mes atiduodame žiūrovams savo energiją, bet patys jos negauname atgal. Per kamerą sunku pajausti grįžtamąjį ryšį“, – aiškina po Ožiaragio ženklu gimusi aktorė.

Ar ji kartais paskaito horoskopus? Ar tiki, kad Tigro metais gimusiems žmonėms 2022-ieji bus itin geri? „Manau, kad viskas priklauso nuo paties žmogaus nusiteikimo, jo pozityvumo. Šiais laikais visi turime nemažai galimybių. Tik kai kada pritrūksta to užsispyrimo ar nuoseklaus ėjimo tikslo link“, – svarsto aktorė.

Ji linkusi galvoti optimistiškai, kad ateinantys metai bus puikūs visiems – tiek aktoriams, tiek ir kitų profesijų atstovams. „Teatriukas“ suras naujų meno formų, jei senosios nebeveiks, kurios būtinai sužavės jaunuosius žiūrovus. Nes vaikams visais laikais reikėjo kultūros renginių, o menas, galų gale, privalo išgelbėti pasaulį.

Dalia prisipažįsta, kad šiuo metu „Teatriukas“ yra dažnas svečias migrantų centruose. Jai smagu matyti, su kokiu entuziazmu kitataučiai vaikai reaguoja į aktorių vaidybą, net ir nesuprasdami lietuviškai.

„Pamenu, žaidėme lietuvių liaudies žaidimą „Du gaideliai“, per kurį migrantų vaikams rodėme, kaip mes Lietuvoje kepame duoną. Kad iš pradžių reikia lauką suarti, kviečius pasėti, nupjauti, iškulti, grūdus sumalti, tešlą užmaišyti ir t.t. Jie puikiai viską suprato, o paskui įsidrąsinę net parodė analogišką kurdų žaidimą, kaip jų kraštuose kepami duonos paplotėliai“, – prisimena „Teatriuko“ vadovė, kuri per savo gimtadienį ir vėl žada svečiuotis pas migrantų vaikus.

Pakalbinta apie vaikystės tortadienius, Dalia juokauja, kad tai skaudi tema. „Mano gimtadienį tėveliai buvo linkę pripliusuoti prie Naujųjų metų. Žodžiu, būdavo viena didelė šventė ir, deja, viena dovana“, – juokiasi aktorė, kurios gimtadienį ir šiandien draugai dažnai pamiršta – vis per tuos šventinius rūpesčius.

Ar Dalia tiki posakiu: kaip sutiksi Naujuosius metus, tokie ir metai bus? „Aš tikiu gal ne pačiu posakiu, bet žmogaus nusiteikimu, svajonės įvardinimu. Kodėl gi sau nepasakius: padarysiu šįmet, ko neprisiruošiau pernai. Kodėl gi neužtvirtinus: šie metai man bus kur kas geresni nei praėjusieji. Norint patirti sėkmę, reikia jai tarsi užsikoduoti“, – kalba tigriškai – letenomis ir nagais – kabintis į ateinančius metus nusiteikusi D.Mikoliūnaitė, namuose auginanti tikrą tigrą.

Na, ne tigrą, bet britų mėlynųjų kačių šeimos atstovą – katiną Katskį. Iki tol ilgamečiu „Teatriuko“ simboliu buvo laikomas Dalios šunelis mopsas Bondas. Šiam iškeliavus Anapilin aktorės vaikai Salomėja ir Vincentas išprašė mamos, kad leistų į namus parsivesti naują augintinį.

„Niekada gyvenime man nereikėjo katino, bet pernai, per karantiną, ir aš užsimaniau to švelnumo, tos galimybės kažką paglostyti, paniurkyti, su kažkuo padūkti. Nenumačiau vieno – jog Katskis leisis niurkomas tik tuomet, kai pats norės!“– šypsosi jo šeimininkė.

Ar galėtų tigrą vadinti savo totemu? Kodėl gi ne? „Su kolegomis įkūriau „Teatriuką“, gyvuojantį iki šių dienų. Daugybę krizių teko pergyventi, daugybę išeičių rasti… Bet niekada nenuleidome rankų ir dėl išlikimo kovėmės kaip tigrai, kurių, deja, natūralioje gamtoje vis mažėja“, – sako D.Mikoliūnaitė, naujaisiais Tigro metais visiems linkinti užsibrėžtų tikslų siekti su tigrišku užsispyrimu ir nepamiršti apie pagarbą bei toleranciją, kurios šiuo metu mūsų visuomenei labai trūksta.

Penkiakovininkas A.Zadneprovskis: bus metai – bus ir rezultatai

Andrejui Zadneprovskiui, gimusiam 1974 m. rugpjūčio 31 d. Kaliningrade, Tigro metais irgi sukaks 48-eri. Lietuvos penkiakovininkas, dukart pasaulio ir vienąkart Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionas, šiuo metu, kaip pats sako, turi vieną tikslą ir vieną užsiėmimą – treniruoti savo žmoną olimpinę, pasaulio ir Europos čempionę Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę.

Paklaustas, ar nenorėtų savo žiniomis ir profesionalumu dalintis su vaikais, Lauros treneris atviras: „Norint dirbti su vaikais, reikia turėti tam pašaukimą. Tai nėra lengvas darbas, kaip ir su paaugliais. Yra nemažai tą darančių trenerių. Aš šiuo metu esu pasirinkęs darbą su suaugusiais – profesionaliai dirbu su Laura ir dar su keliais mėgėjais“, – atvirauja Andrejus, kuriam vyro ir žmonos santykiai treniruotėms nekliudo.

Andrejus Zadneprovskis. V. Dranginio nuotr.

„Priešingai, – sako jis, – kai kurių dalykų Laurai nereikia net aiškinti: žmona supranta iš pusės žvilgsnio. “Vienintelis minusas – kad du sportiški sutuoktiniai labai daug laiko leidžia kartu. Kartais iš to gaunasi trintis. Atsibostam vienas kitam“, – juokiasi A.Zadneprovskis, Jaučio metus sau ir Laurai vadinantis be galo sėkmingais.

Dėl pandemijos į 2021-uosius perkeltoje olimpiadoje jo treniruojama penkiakovininkė tapo vienintele lietuve, parvežusia Lietuvai iš Tokijo vasaros olimpinių žaidynių medalį. (A.Zadneprovskis Lauros treneriu tapo 2011 m., kai pats užbaigė profesionalią sportininko karjerą.) Šiandien Andrejus pasakoja, jog stebėti žmonos, su kuria santuokoje gyvena jau beveik 12 metų, pasirodymą varžybose kur kas sunkiau, nei jose dalyvauti pačiam.

„Kai sportuoji pats, tai viskas priklauso nuo tavęs, tu esi padėties šeimininkas, o kai stebi Laurą, tai gali tik patarti, ir viskas...“ – aiškina Atėnų olimpinių žaidynių vicečempionas ir Pekino žaidynių bronzos medalininkas, prisipažįstantis, jog žmonos sidabro medalis jiems abiem kainavo daug nervų ir streso.

Paklaustas, ar tiki horoskopais, zodiakais, žvaigždėmis, Andrejus šypsosi: „Negali į visa tai tiesiog imti ir nusispjauti. Kažkas tame vis dėlto yra... Mano galva, jei žmonės tiki ir tai jiems padeda – puiku! Aš iš tų, kurie į tokius dalykus žiūri atsargiai“.

Apie ateinančius Tigro metus buvęs penkiakovininkas sako dar rimtai negalvojantis, jokių išankstinių planų jiems nekuriantis. „O kam? Bus metai, kaip sakoma, bus ir rezultatai“, – pokštauja vyras, gimęs po Mergelės ženklu.

Paklaustas, ar žino, jog kitąmet viešpatausiantis Tigras priklauso vandens stichijai, tik tarsteli: „Plaukti moku. Daugiau nei 20 metų plaukiojau profesionaliai. Dabar vienuolikos metų dukra Adriana lanko plaukimą.“

Paklaustas, gal namuose su Laura ir vaikais augina kokį mielą kačiuką, prisipažįsta, jog bandė, bet tigriško charakterio kicius namuose nepritapo – teko atiduoti kitiems. Užtai turi geriausią žmogaus draugą – šunį.

Apie šių Naujųjų sutikimo planus Andrejus nelinkęs pernelyg atvirauti: „Sutiksime kaip visada. Šeima ir keli artimi draugai. Pasėdėsim, pašnekėsim, palydėsim senuosius, su vaikais išeisim fejerverkų pažiūrėt, o paskui suvalgysim desertus, ir miegot“, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalba treneris, Laurai šiuo metu leidžiantis pailsėti nuo intensyvaus treniruočių režimo. Kadangi pagrindinis sporto sezonas prasidės vasarą, tai šiuo metu užtenka palaikyti fizinę formą.

Tigro metais gimęs sportininkas skaitytojams linki kantriai ištverti sunkų pandeminį metą, tausoti savo nervus ir fizinę sveikatą bei saugiai pragyventi žiemą.

Atlikėjas A.Chošnau: apie ką mąstysi – tą ir turėsi

Garsiam Lietuvos atlikėjui, buvusios grupės „Naktinės personos“ lyderiui, muzikos prodiuseriui Alanui kitąmet liepos 11-ąją taip pat sueis 48-eri. Tigro metais gimusiam vyrui žvaigždės Naujaisiais žada palankumą ir sėkmę. Tai išgirdęs A.Chošnau gerokai nustemba ir susidomėjęs klausia, ar tikrai ateinantys metai bus Tigro?

„O! Fantastika! Tai dabar šitą mintį man reikės „įsidėti“ į galvą ir gyventi su ja visus ateinančius metus?“ – juokauja jis, išgirdęs, kad metai bus palankūs tiems, kurie kruopščiai planuoja savo ateitį ir turi atsarginį planą.

Alanas Chošnau. P. Gasiūno nuotr.

„Šitai man tinka!“ – džiaugiasi Alanas, sakydamas, jog visuomet turi atsarginį planą. Turėjo ir per karantiną, kai visų menininkų, atlikėjų įprastiniai darbai staiga ėmė ir sustojo.

„Mano pagrindinis planas yra kūryba, muzika ir koncertai. Bet kadangi esu smalsus žmogus, mėgstu domėtis ir kitomis sritimis, skaitau daug mokslinės ir verslo literatūros, tad save atrandu ir naujose veiklose“, – prisipažįsta Alanas, šią savybę vadinantis tigriška ir klausiantis, ar kada teko matyti tigro akis.

Kai tigras eina medžioti, jis akylas – nepraleis nė vienos galimybės savo kelyje. „Ir aš kaip tas tigras visą laiką žvalgausi aplinkui. Gal todėl, kad nuo vaikystės esu įpratęs rūpintis savimi, o gal dėl to, jog atėjo tokie laikai, kai žmogus retai sau gali leisti atsipalaiduoti“, – sako A.Chošnau.

Jo žodžiais tariant, socialiniai tinklai, televizija ir žmones supantis šiuolaikinis informacinis laukas yra itin intensyvus, pratina juos nekontroliuojamai slysti gyvenimo paviršiumi: nesigilinti, nemąstyti – tik atsipalaiduoti ir atsijungti. Bendraujant jaučiama, kad daugelio žmonių galvos prikištos jiems nereikalingų dalykų, dėl kurių galima visiškai prarasti budrumą. Kita vertus, atlikėjas laiko save budriu žmogumi. Tokiu, kuris socialinius tinklus ar televiziją vartoja tik tiek, kiek reikia būtinai komunikacijai su jo muzikos klausytojais ir gerbėjais.

„Mėgstu kartais įsijungti ir pažiūrėti dokumentinį filmą arba pasiklausyti daug pasiekusių asmenų interviu, nes tai suteikia naudingų žinių apie įvairius dalykus, motyvuoja tobulėti, augti. Mielai žiūriu ir kokią kritikų palankiai įvertintą kino juostą arba su šeima nueinu į gerą spektaklį. Stiprus menas įkrauna,“ – teigia A.Chošnau.

Ar kada nors kur nors gyvai teko regėti ateinančių metų šeimininką tigrą? Alanas smagiai kvatojasi, jog Afrikos savanoje su juo susidurti neteko, o zoologijos sode tigro matyti ir nenorėtų.

„Kokiais pasiteisinimais besidangstytų žmonės, laikantys šias nuostabias plėšrias kates už grotų ar dideliuose voljeruose, vis tiek jos yra įkalintos nelaisvėje, ir tai yra labai neteisinga“, – mano A.Chošnau, liūdintis, kad tigrų natūralioje gamtoje kasmet mažėja.

Šie vieni pavojingiausių pasaulio plėšrūnų yra įrašyti į Tarptautinę Raudonąją knygą. „Tigrus norėčiau matyti tik laisvėje. Žinau, kad jų šiandien likę vos 3800... Keli jų porūšiai visiškai išnykę, o likusieji — ant išnykimo ribos“, - demonstruoja puikias žinias atlikėjas, sakantis, kad labai mėgsta žiūrėti dokumentinius filmus apie gyvąją gamtą.

„Gamta mane taip įtraukia, taip užburia, taip atpalaiduoja... Juk Žemė, kurioje mes visi gyvename – tikras stebuklas! Nežinau, kodėl, bet turiu labai stiprų vidinį jausmą, siejantį mane su gamta“, – atvirauja Alanas, žmogų taip pat vadinantis dideliu pasaulio gamtos evoliucijos stebuklu, unikumu.

Horoskopų sudarytojai ir žvaigždžių ekspertai siūlo Naujuosius pasitikti ne bet kaip, o pamaloninant jų šeimininką Tigrą – t.y. ant šventinio stalo turėtų dominuoti mėsos patiekalai. Paklaustas, gal galėtume jį vadinti Tigru vegetaru, Alanas sako, jog maždaug prieš dešimt metų tai būtų buvusi gryna tiesa. Tuomet vyras troško išbandyti kitokį gyvenimo būdą – jogą ir vegetarizmą. Paskui natūraliai pajuto, jog norisi į mitybą sugrąžinti ir vištieną, ir avieną, ir kalakutieną – atsisakė tik kiaulienos.

Išgirdęs, kad Tigro metus reikia pasitikti triukšmingai ir linksmai, bet prie stalo sėstis tik su artimiausiais žmonėmis, Alanas skuba užbėgti įvykiams už akių ir sako, jog ne visada Naujuosius švenčia drauge su šeima.

„Muzika yra mano darbas, mano pašaukimas. Tad jei turiu tą vakarą dirbti – esu scenoje. Juk gyvas koncertas žmonėms ne mažiau svarbus nei vaišių stalas ar bendravimas. Šeimai tai savaime suprantama. Džiaugiuosi, kad man gyvenime pavyko suderinti laiką su artimais žmonėmis ir mylimą veiklą – tai tarsi du lygiagrečiai einantys, vienodai svarbūs keliai. Jie niekada netrukdo vienas kitam“, - tikina kūrėjas.

Artėjant Juodojo vandens tigro metams, Alanas pastebi, kad šiame kodiniame žodžių junginyje yra raktas – žodis „vanduo“. Tai jo stichija. Tigras puikiai plaukia, o Alanas visada mėgo ir vandenį, ir maudymąsi ežere, jūroje ar vandenyne.

„Paliesti vandenį, panerti į jį, plaukti ir jausti, kaip vanduo eina per tavo kūną viską nuplaudamas – ypatingas jausmas, – dalijasi pašnekovas, kurį nuo paauglystės daug kas siejo su vandeniu. – Manau, mažai kas žino – nuo mažens lankiau profesionalų plaukimą, vėliau pasirinkau vandensvydžio sporto šaką. Ne vienerius metus kartu su tuometine komanda pelnėme Lietuvos vandensvydžio čempionų vardą. Tai buvo įdomūs, disciplinuoti ir daug asmenybės augimui davę metai. O dabar? Esu išmokęs sūnų Augustą plaukti, jis puikus plaukikas, drąsus, na, o dukrytė Izabelė dar šiek tiek bijo, net baseino pamokų atsisakė. Labai tikiuosi, kad ji tą baimę nugalės. Pamenu, kad žmonai, kai ji laukėsi, padėdavau baseine atsipalaiduoti ir atlikti tam tikrus pratimus. Galbūt dėl to ir sūnus Augustas gimė jau mylintis vandenį!“

Žinomą posakį „Kaip sutiksi Naujuosius metus, tokie ir metai bus“, Alanas perfrazuotų: „Ką įsidėsi į galvą, apie ką mąstysi – tą ir turėsi!“ – kvatojasi jis, o surimtėjęs, visais gyvenimo atvejais siūlo rinktis meilę. Nes tikroji meilė yra išmintis ir vidinė stiprybė, tereikia ją atrasti savyje, tada ir kituose žmonėse ją pamatysime.