Kitą antradienį 19.30 val. laidoje „(Ne)emigrantai “ per LRT televiziją Titas pasakos apie tai, kodėl iš Lietuvos pabėgo į kitą šalį, apie savo svajones aplankyti kone visą pasaulį ir, žinoma, apie santykius su tėvu – A. Vertelka, arba „Pinčia“.

Baigęs vidurinę mokyklą vaikinas nutarė išvykti taip toli, kur niekas jam neklijuotų jokios etiketės. Titas nusprendė, kad keliauti po pasaulį ir kolekcionuoti įvairias patirtis bus daug įdomiau, nei toliau mokytis. Nors daug kas bandė atkalbėti nuo tokios idėjos – patarimų jis neklausė. „Žiauriai norėjau keliauti, bet visąlaik mano šeimoje sakydavo: kaip mokslas, ką tu veiksi toliau, po 12 klasių? Visąlaik jaučiau spaudimą aplinkui, bet labai norėjau spjauti į viską“, – laidoje pasakos vaikinas.

Taip vieną dieną ir padarė. Su draugu iš Lietuvos Titas tiesiog aklai dūrė į žemėlapį ir pataikė į Kipro salą. Taip ir atsidūrė šioje saloje. Tiesa, pradžia nebuvo tokia sklandi, kokios jie tikėjosi. Tačiau šiuo metu Kipre Titas dirba barmenu ir sako, jog myli savo darbą ir džiaugiasi kiekviena diena.

Visais savo planais ir apmąstymais apie ateitį Titas dalijasi ir su Pravieniškių pataisos namuose kalinčiu tėvu: „Jis buvo vienas pirmųjų žmonių, kuris apie tai sužinojo, nes aš su juo atviras, nebijau jam kažką pasakyti. Jis dažniausiai leidžia man suklysti ir suprasti, kad tai yra klaida, kurią aš turėsiu gal vėliau ištaisyti“, – apie santykius su tėvu laidoje pasakoja T. Vertelka.

Žiauriai norėjau keliauti, bet visąlaik mano šeimoje sakydavo: kaip mokslas, ką tu veiksi toliau, po 12 klasių? Visąlaik jaučiau spaudimą aplinkui, bet labai norėjau spjauti į viską.

Visą vaikystę be tėvo augęs jaunasis Vertelka puikiai prisimena patį pirmą kartą, kai mama ji nuvežė į įkalinimo įstaigą susipažinti su tėčiu. „Kai jį pamačiau, iškart pajaučiau tą ryškiai – tai yra mano tėtis. Žinojau, kad ten mano tėtis ir labai džiaugiausi“, –  atvirai kalba T. Vertelka.

Vertelkos pavardė Lietuvoje žmonėms kelia šiurpą. Titas neslepia – tai jis jautė visą gyvenimą, kai tik kam nors prisistatydavo. Per daug metų matė ir girdėjo pačių įvairiausių reakcijų. Tačiau slėpti to, kas jis yra, niekada negalvojo.

Neretai žmonės įsivaizduoja, kad nusikaltėlių vaikai skęsta prabangoje, bet Titas sako niekada jos nepatyręs. Kai jo tėvas buvo nuteistas visam likusiam gyvenimui sėdėti už grotų, šeimai nepaliko jokios auksinės skrynelės: „Žmonės galvoja, kad viską gaunu iš tėčio, kad čia tėčio pinigai, kad aš čia aukso luituose gyvenu. Tikrai ne. Gyvenime to nebuvo. Mes su mama ir sese labai paprastai gyvenom.“

„Šeimos, kurioje gimei, nepasirinksi“, – ne kartą pakartoja jaunasis Vertelka. Daug kas jo vietoje galbūt ir būtų išsižadėję tėvo, bet jis pykčio nejaučia. „Tėvas buvo nusikaltėlis, o aš būsiu nuotykių ieškotojas“, – įsitikinęs Titas, pats dar nesuvokdamas, kur jo klajonės gali nuvesti. Viena jis tikrai žino – niekada nevergaus pinigams ir nesistengs tapti turtuoliu, nes iš savo šeimos istorijos mato, kad turtų troškimas nuveda blogu keliu.