Plačiau apie tai A. Užkalnis kalbėjosi su „Labas vakaras, Lietuva“ žurnaliste.
„Pirmiausia, blogis yra tiems priimantiems, kam tai nepatinka. Iš karto atsiranda žmonių, kurie sako, kad jiems patinka, kai atvažiuoja mamutė, uošvienė, močiutė, tetos ir t. t. Jiems aš turiu žinutę – priiminėkite, jeigu jums patinka, bet labai daug žmonių iš tikrųjų kenčia“, – šnekėjo A. Užkalnis.
Pasak jo, toks elgesio modelis susiformavo dar prieš kelis dešimtmečius, kai viešbučiai buvo laikomi vieta tik išskirtiniams atvejams.
„Šis dalykas atsirado prieš daug dešimtmečių, kai žmonės žiūrėdavo į viešbučius kaip į vietas, skirtas užsieniečiams arba komandiruotėms, kurias apmoka darbovietė. Jeigu galima nemokėti, tada įsirangoma pas kažką“, – aiškino A. Užkalnis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Apžvalgininkas pateikė ir dar vieną pavyzdį.
„Tai iš tos pačios serijos – jeigu kažką galima iš darbo išnešti, nereikia pirkti. Jeigu galima darbiniu automobiliu nuvažiuoti į sodus, daržus, nereikės eikvoti savo automobilio. Tai yra „ubago“ psichologija iš esmės“, – tvirtino apžvalgininkas.
Pašnekovo teigimu, problema kyla tuomet, kai svečiai atvyksta be kvietimo ir daro spaudimą šeimininkams.
„Mes kalbame apie tuos atvejus, kai svečiai atvyksta nekviesti: „Dzin, dzin į duris, mes pas jus atvažiavome, o jūs nepatenkinti, o gal jūs močiutės nemylite?“ – pavyzdį pateikė A. Užkalnis.
A. Užkalnis pastebi, kad šiandieninė karta vis labiau vertina asmeninę erdvę.
Atvažiuoja, įsirango į namus ir paskui aiškina, kad tavo butas ar baldai yra ne tokie.
„Man atrodo, kad dabartinė karta labiau gerbia savo privatumą. Jie nori gyventi taip, kaip jie gyvena, nenori klausytis vyresnių giminaičių nurodymų, kaip tvarkytis ar nenori namo pirkti, todėl nuomojasi. Atvažiuoja, įsirango į namus ir paskui aiškina, kad tavo butas ar baldai yra ne tokie“, – kalbėjo jis.
Priešinga situacija – kai pats nenori apsistoti pas gimines. Anot A. Užkalnio, tai kartais sukelia daug klausimų šeimininkams.
„Mano gyvenime yra buvę, kad atvažiuoji pas gimines į kitą šalį, apsistoji viešbutyje ir nori tiesiog susitikti, nueiti pasivaikščioti ar į restoraną. Jie tai priima labai įtariai ir pirma reakcija yra: kas pas mus blogai? Kodėl nenorite pas mus?“ – pasakojo jis.
„Pirmiausia – jūs mūsų dar nekvietėte. Tai yra dar viena sąlyga. Aš esu už tai, kad viskas vyktų laisva valia ir kiekvienas spręstų dėl savo gyvenimo“, – pabrėžė pašnekovas.
Jo teigimu, ypač su tokiais iššūkiais susiduria jauni žmonės, tik pradėję savarankišką gyvenimą.
„Ypač jaunesni vilniečiai gerai žino situaciją, kai žmogus, baigęs aukštuosius mokslus, susiradęs darbą, pagaliau išsinuomoja ar nusiperka nedidelį būstą. Tada sulaukia skambučio iš trečios eilės tetos, kuri sako: kaip tik atvažiuoja Renata mokytis į Vilnių – žinok, ji pas tave pagyvens. Neklausia, o pasako, kad pagyvens“, – sakė A. Užkalnis.
Tokios situacijos, anot jo, kelia stiprias emocijas.
„Kaip tai pagyvens? Atsako: žinok, aš ir tavo mamai skambinau, ji sakė, kad viskas gerai. Tai pas mano mamą tegul ir gyvena, jeigu nori, su manimi niekas nesitarė. Tokie atvejai manyje pažadina žvėrį. Aš pasidarau labai nedraugiškas“, – atvirai kalbėjo pašnekovas.
Apibendrindamas A. Užkalnis pabrėžia, kad svarbiausia – pasirinkimo laisvė.
„Lygiai taip pat, kai beda į ką nors pirštu ir sako – padovanok man šitą. Niekada gyvenime, nors save laikau dosniu žmogumi, bet tik tada, kai pats pasirenku tai daryti“, – sakė apžvalgininkas.
Naujausi komentarai