Dabar jau dvi atminimo lentos, kuriose tas pats tekstas įrašytas lietuvių ir prancūzų kalbomis, ženklina Karaliaus Mindaugo prospekto ir nutolusioje nuo jo sankirtoje su Spaustuvininkų gatve namo sieną. Šioje vietoje buvo gimtasis garsaus mūsų laikų mąstytojo Emmanuelio Lévino (1906–1995) namas, kuriame jis ir užaugo. Didžiąją savo gyvenimo dalį E.Levinas praleido Prancūzijoje ir apie lietuviškas garsaus filosofo ir mąstytojo šaknis pasaulyje mažai kas žino.

Užsienio turistai, išgirdę apie E.Leviną, stebisi, kad jis yra gimęs Kaune – į tai atkreipė dėmesį ekskursijas užsienio turistams vedantis gidas Chaimas Bargmanas. Būtent jo iniciatyva šalia lentos su lietuvišku tekstu apie E.Leviną šiemt atsirado ir prancūziškasis jo variantas.

Filosofo rašytinio palikimo vertėja į lietuvių kalbą Nijolė Keršytė yra pastebėjusi, kad E.Levino tėvų karta buvo išsaugojo Rytų Europos žydų tradiciją ir nesiliovė mokiusi savo vaikus hebrajų kalbos, nors tuo metu žydų šeimose su vaikais kalbėtasi rusiškai.

Pasak dr. Aldonos Kačerauskienės, E.Levinas mokėjo ir lietuviškai. Apie tai byloja jo straipsnis „Dvasiškumo supratimas prancūzų ir vokiečių kultūroje“, išspausdintas 1933 m. „Vaire“. Autoriui tuomet buvo 27-eri, o studijuoti į Prancūziją jis išvyko būdamas 17-metis.

Tapęs pasaulyje plačiai žinomu mąstytoju, E.Levinas gerbė savo lietuviškas šaknis, niekada nekeitė savo pavardės – net ir gyvendamas užsienyje pasirašinėjo su lietuviška galūne „Levinas“, o ne „Levin“. Todėl ir atminimo lentose abiem kalbomis pavardė parašyta vienodai „Levinas“. Lietuviška pavardės versija puikuojasi ir ant visų jo knygų, išverstų į 25 pasaulio kalbas.