Metus kūrė skulptūrą
Visos Lietuvos Dianos gavo ypatingą dovaną - nuo šiol jos turi savo šventę. Tokia diena šiemet paskelbta birželio 20-oji.

Tądien į buvusį grafų Tiškevičių dvarą Užutrakyje šalia Trakų po daugiau nei pusės amžiaus sugrįžo įstabaus grožio Dianos, grįžtančios iš medžioklės, skulptūra. Tai žymaus prancūzų skulptoriaus Antoine'o Coysevoxo (1640-1720) kūrinio kopija. Originalu galima grožėtis garsiajame Luvro muziejuje Paryžiuje. Atidengiant šią skulptūrą buvo paskelbta, kad visos Lietuvos Dianos galės birželio 20-ąją švęsti čia, Užutrakyje.

Garsaus kūrinio kopiją pagal originalą Luvre pirmąkart šalyje atkūrė skulptorius Nerius Kavaliauskas. Tokiam sudėtingam darbui dar niekas nebuvo ryžęsis.
Skulptūra atkurta pagal senas nuotraukas ir tikslius originalo matmenis Luvre. Nepamainoma pagalbininkė buvo restauratorė žmona Rūta.
Kad šis iššūkis taptų regimybe, prireikė visų metų.

Neskyrė dienos nuo nakties

"Paskutinį mėnesį beveik nesudėdavau bluosto. Sunkiai skyriau dieną nuo nakties", - prisipažino naujosios Užutrakio Dianos kūrėjas Nerius.

Skulptoriaus dienos ir naktys bėgo jo dirbtuvėse Valkininkų miestelyje. Greta esančiame name įsikūrusi nemaža menininko šeima, žmona Rūta ir trys sūnūs: aštuonerių Mykolas, septynmetis Rapolas ir dvejų metukų Leonas.

Užutrakyje buvo užsimota atkurti ne tik Dianos, bet ir kitos skulptūros - Floros - kopijas. Todėl visos erdvios dirbtuvės sienos buvo išklijuotos šių Luvro šedevrų nuotraukomis. Taip skulptorius galėjo geriau matyti skulptūrų perspektyvas ir rakursus, jų niuansus.
Skulptūroms atkurti buvo pasirinkta dar mažai naudojama technologija - lietas marmuras. Iš pirmo žvilgsnio ši medžiaga labai panaši į marmurą, tačiau už jį patvaresnė. Ilgainiui marmuras nukenčia nuo oro pokyčių, jį išgraužia rūgštieji lietūs.
Floros skulptūra dar nebaigta, pirmiau stengtasi atkurti geriau išlikusią Dianos skulptūrą.

Kai Dianos skulptūra buvo vėl pastatyta rožyne priešais elegancija dvelkiančius klasicizmo rūmus, paveldo specialistai vienu balsu prabilo, esą į dvaro sodybą sugrįžo prancūziška prabanga.

Grąžina dvaro žavesį

N.Kavaliauską galima vadinti Užutrakio dvaro skulptoriumi. Jo rankos atkūrė daugelį svarbių dvaro sodybos akcentų.

Daugiau nei šimto metų senumo grafų Tiškevičių dvaro sodyba Užutrakyje atgimsta. Čia vyksta dideli atkuriamieji darbai: restauruojami rūmai, garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto Edouard'o Francois Andre projektuotas parkas atgauna pirmykštį vaizdą. Užutrakyje kuriamas valstybės reprezentacijos ir atviro visuomenei kultūros turizmo centras. Užutrakio dvaro sodybą ketinama įtraukti į Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio programą.

Jau kelerius metus skulptorius N.Kavaliauskas nuosekliai, žingsnis po žingsnio atgaivina parką puošusias vazas ir skulptūras. Pirmiausia buvo atkurtos rytinio parterio vazos ir krateriai.

Vertingas grafų Tiškevičių, mėgusių prancūzišką eleganciją ir prašmatnumą, kultūros paveldas buvo negailestingai nuniokotas sovietmečiu. Jam atkurti prireikė kruopščių, apie dešimtį metų trukusių paieškų šalyje ir užsienyje. Pavyzdžiui, kaip atrodė parterį puošusios vazos, padėjo išsiaiškinti ir legendinis Lietuvos kino studijos filmas "Niekas nenorėjo mirti". Kai kurios šios juostos scenos filmuotos parke, kai vazos dar nebuvo sudaužytos.

Vėliau menininkas atkūrė Švč. Mergelės Marijos skulptūrą, biustus. Tačiau daugiausia pastangų prireikė atkurti Dianos ir Floros skulptūroms. Šis sumanymas atrodė fantastiškas, nerealus lyg Sizifo darbas.

Paieškos nuvedė į Luvrą

Dvaro savininkas Juozapas Tiškevičius buvo aistringas prancūzų kultūros garbintojas. Todėl jo rūmai buvo įrengti rafinuotu Liudviko XVI stiliumi, juos supo įspūdingas prancūzo E.F.Andre suprojektuotas parkas. Rūmus puošė žinomų prancūzų skulptorių kopijos. Po Antrojo pasaulinio karo skulptūros sudaužytos į šipulius, ir iš buvusios prabangos liko tik prisiminimai. Tačiau iš emocijų neįmanoma atkurti buvusios realybės. Dažnai paieškos virsdavo beveik detektyvinėmis istorijomis. Tokia buvo Dianos skulptūros istorija.

Iš parką puošusių dievybių grožio liko tik postamentai. Nebuvo net žinoma, kas čia pavaizduota. Vietoj jų ant postamentų pokariu užkeltos Lenino ir Stalino statulos. Leninas iš Užutrakio tyliai dingo tik Atgimimo laikotarpiu.

Detektyvo vaidmens ėmėsi Užutrakį tvarkančios Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius Gintaras Abaravičius. Tačiau apčiuopiamesnių rezultatų nedavė ir ilgi archyvų tyrimai. Ledai pajudėjo, kai į G.Abaravičiaus rankas pateko kauniečio Vytauto Lelešiaus išsaugota nuotrauka. Joje buvo matyti įstabaus grožio skulptūra. Teliko sužinoti svarbiausia: kas jos autorius. Po kelių mėnesių paieškų pavyko rasti siūlo galą, kuris ir nuvedė į garsųjį Luvrą.

Išsigelbėjimas - mažasis Leonas

Paaiškėjus, kad abi skulptūros - Dianos ir Floros - saugomos Luvre, ryžtasi daryti jų kopijas. Tačiau Luvras už atlietą kiekvienos skulptūros kopiją paprašė solidžios 45 tūkst. eurų sumos.

Tada nutarta rinktis kitą - pigesnį, bet sunkesnį būdą - skulptūrų kopijas pasigaminti Lietuvoje. Vadinasi, jas nulipdyti.

Nerius pritarė šiai beprotiškai idėjai. Laukė titaniškas, be galo kruopštus darbas viename garsiausių pasaulio muziejų.

Tik menininkų šeima gali ryžtis tokiai avantiūrai. Pernai pavasarį N.Kavaliauskas su žmona restauratore Rūta ir trimis sūnumis išsiruošė į meilės miestu vadinamą Paryžių. Mažajam Leonui buvo sukakę vos vieni metukai.

"Tas vežimėlis su mažyliu buvo tikras išsigelbėjimas. Nereikėjo stovėti kilometrinėje eilėje į Luvrą, dėl mažylio visai nepažįstami prancūzai mus labai suprato, globojo ir padėjo. Net viešbutyje gavome puikių nuolaidų. Prancūzai labai myli vaikus, gausesnės šeimos čia įprastas dalykas. Jutome meilę ir paramą", - prisiminęs kelionę į Luvrą šypsojosi N.Kavaliauskas.

Sudomino ir skulptorius

"Luvre dirbome dvi dienas. Skulptūras atkurti nepamačius Luvro būtų visiška "chaltūra". Iš nuotraukų neįmanoma atkurti smulkesnių detalių. Žinoma, pritrūkome laiko, nes kiekvieną skulptūrą reikėjo išmatuoti, išfotografuoti iki mažiausių detalių. Luvro administracija suteikė visas galimybes dirbti, skyrė net kur kas daugiau laiko, nei buvo sutarta", - dalijosi įspūdžiais N.Kavaliauskas.

Garsaus prancūzų skulptoriaus A.Coysevoxo kūriniai - Dianos ir Floros skulptūros - yra kone tikroviško žmogaus dydžio ir Luvre tarp įspūdingų matmenų meno kūrinių atrodo miniatiūrinės. Beje, Diana simbolizuoja Prancūzijos karaliaus Liudviko XV motiną Mariją Adelaidę iš Savojos.

Dianos skulptūra, vaizduojanti iš medžioklės grįžtančią deivę, į Luvrą pateko dar XIX a. pabaigoje. Floros skulptūra į vieną garsiausių pasaulio muziejų pateko ne taip seniai - XX a. antroje pusėje. Ji puošė Tiuilri parką ir tik apie 1975-uosius buvo atgabenta į Luvrą. Šis meno kūrinys apnykęs - marmurą per daugelį metų nuniokojo rūgštieji lietūs, matyti kitų atmosferos poveikio padarinių.

N.Kavaliauskas taip susikaupęs dirbo, kad net tapo Luvro turistų dėmesio objektu. Vaikščiodami po muziejų turistai fotografavo, kaip skulptorius matuoja ir tyrinėja skulptūras.

Sūnūs tapo tėvo modeliais

"Sunkiausia pagauti ir perteikti skulptūros nuotaiką. Kūrinio kopija turi būti panaši į originalą", - tvirtino Dianos skulptūros kopiją nulipdęs ir iš marmuro išliejęs (???) menininkas.

N.Kavaliauskas tikino, kad nepakanka vien tiksliai išmatuoti meno kūrinį. Skulptūra yra ir sielos atspindys.

Ar menininkas patenkintas savo atliktu darbu? Mažakalbis, lėtapėdis skulptorius nedvejojo nė minutės: "Žinoma! Atkurti žymaus autoriaus kūrinį labai įdomu, nors kur kas sunkiau, nei pačiam sukurti autorinį darbą".

Menininkui nebuvo laiko ilsėtis po iškilmingų Dianos sugrįžtuvių į Užutrakį. Jis vėl prapuolęs dirbtuvėse, kur atkuriama Floros skulptūra.

"Tai dar sunkesnis darbas, nes Floros skulptūra ilgą laiką stovėjo atviroje erdvėje ir marmuras gerokai aptirpo. Nemažai detalių teks atkurti ir improvizuoti", - dalijosi naujais kūrybos iššūkiais skulptorius.

Jam padeda ne tik žmona Rūta. Amūro figūrėlei pozuoja vidurinysis sūnus Rapolas. Dailininko modeliu tapo ir jauniausias sūnus Leonas. Pagal jį buvo nulipdyta kūdikėlio Jėzaus figūra, kurios trūko jau atkurtai Švč. Mergelės Marijos skulptūrai.

Šį rudenį į Užutrakį sugrįš ir "Flora". Po to ateis eilė dar dviem skulptūroms ir galbūt dar vienai visos šeimos kelionei į Luvrą.