Nors V.Bareikis scenoje jau daugiau nei dešimtmetį – dainuoja, groja, vaidina ar režisuoja spektaklius, tačiau prasimušti į didžiąją auditoriją, atrodo, jam pavyko tik pastaruoju metu. Prasidėjo tikras Vido laikas, jo pilna visur – dainininkas surinko pirmą areną, debiutavo kaip laidos "VIDOVIDeO" vedėjas, susigriebė svarbiausius muzikos apdovanojimus šių metų sausį vykusiuose M.A.M.A. 2019 apdovanojimuose. Tačiau visa tai į jo gyvenimą neatėjo savaime, tam prireikė, kaip pats sako, kruvino darbo. Tiesa, M.A.M.A. apdovanojimai atlikėjui buvo ypatingi ir dar dėl vienos priežasties – jis pirmą kartą scenoje koncertavo su sūnumi Adu. Naujasis duetas renginio publikai atliko kūrinį "Pažiūrėk į mane, mama".

Karantino pradžioje gimtadienį šventęs energingasis Lietuvos muzikinės scenos chuliganas nusprendė pradžiuginti klausytojus naujausia daina "Mergaitė iš kosmoso" ir nuotaikingu vaizdo klipu. Socialiniuose tinkluose galima sekti jo kasdienius užsiėmimus – mankštą su sūnumi, kūrybą prie pianino, knygų skaitymą ir dienoraščių rašymą. Vakarais Vidas rengia gyvas "Instagram" transliacijas "Labanakt vaikučiai su VB". Be to, jis tapo specialaus karantino laikotarpio projekto "Įdomiosios pamokos tiesiogiai" vienu iš vedėjų.

– Kai iš televizijos eterio dingo jūsų laida "VIDOVIDeO", buvo skelbta, kad darote pertrauką ir pasinersite į muzikinę veiklą. Bet vėl matome jus televizijoje. Ar tai reiškia, kad kartą paragavęs televizijos negali sustoti? – klausiame V.Bareikio.

– Niekada nesakiau, kad darau pertrauką nuo pačios televizijos ar darbo joje. Tiesiog "VIDOVIDeO" projektas buvo iš anksto suplanuotas 80 laidų šou ir akivaizdu, kad po tokio didelio krūvio per pusę metų norėjosi elementarių atostogų. Dabar, kai jos baigėsi, vėl pradėjau darbus, ir pirmieji projektai, kurių rengėjai susidomėjo mano paslaugomis, būtent buvo "Įdomiosios pamokos" bei "Dainuokim kartu". Labai mėgstu darbą prieš kamerą, o ypač tiesioginius eterius, dėl to labai džiaugiuosi šia nauja patirtimi.

Jau gimė ir buvo įrašytos šešios naujos dainos. Gal net spėsiu sukurti visą naują albumą iki rudens. Tad karantino dienos bėga kaip sekundė.

– Kuo šiomis dienomis gyvenate, ką veikiate? Kuri veikla maloniausia širdžiai?

– Šiuo metu mano grafikas, manau, net labiau įtemptas nei prieš karantiną. Kiekvieną rytą pradedame nuo pusantros valandos sporto treniruotės su sūnumi. Vėliau padedu jam atlikti grojimo užduotis ir išmokti pamokas, taip pat, suprantama, maisto gaminimas, aplinkos tvarkymas ir panašūs kasdieniai darbai. Dar "Įdomiosios pamokos" ir nuotolinis darbas kuriant naujus muzikinius kūrinius. Per šį laikotarpį jau gimė ir buvo įrašytos šešios naujos dainos. Gal net spėsiu sukurti visą naują albumą iki rudens. Tad karantino dienos bėga kaip sekundė.

– Vesti pamokas vaikams televizijoje – sudėtinga? O gal įdomu? Pats ko nors išmokstate?

– Man šis projektas labai artimas. Labai vertinu kasdienį tobulėjimą ir mėgstu sužinoti naujus dalykus. Mano kredo yra "Siek siek, niekada nenustok klausęs". Tai puikiai atitinka dabartines patirtis. Negana to, turiu fantastišką partnerį Robertą Petrauską, kuriuo labai žaviuosi.

– Kaip jaučiatės vykdamas į filmavimus, kai dauguma žmonių sėdi užsidarę namuose? Nebūna nejauku?

– Laikomės visų įmanomų saugumo priemonių. Mano maršrutas: namai–mašina–studija–mašina–namai. Su pirštinėmis, kaukėmis ir daug dezinfekcinio skysčio. O šiaip visada stengiuosi neleisti baimėms ar panikoms manęs valdyti, stengiuosi mąstyti realistiškai. Na, ir dar jaučiu atliekąs svarbią misiją kiekvieną dieną kažko mokydamas mūsų vaikus ir šiaip palaikydamas konstruktyvų pozityvą šiuo sudėtingu laikotarpiu.

– Ar nuoširdžiai esate toks optimistas, kokį jus matome televizijos ekrane?

– Visur būnu nuoširdus prieš save, tai, ko gero, taip – esu toks, kokį mane matote. Svarbiausia – nemeluoti pačiam sau. Labai vertinu kiekvieną gyvenimo akimirką ir stengiuosi jomis džiaugtis bei džiuginti kitus. Žinoma, už kameros būnu ir mąslus, ir ne toks hiperaktyvus, bet bendravimas su žmonėmis mane labai įkvepia ir pakrauna.

– Kaip jūsų gyvenimą pakeitė karantinas? Kažką praradote, kažką atradote?

– Praradau labai daug koncertų, vakarus su artimiausių draugų kompanija, apsilankymus renginiuose, kuriuos mėgstu, – kitų atlikėjų koncertai, spektakliai, kino teatrai. Dar gaila kelionių, kurias teko atšaukti. Labai laukiau vasarą planuotos viešnagės Niujorke. Tikiuosi, tai įvyks kada nors ateityje...

O atradau daugybę pozityvaus ir pilnaverčio laiko su artimaisiais, pastebėjau, kad atkrito daug nereikšmingų dalykų. Pavyzdžiui, skambinuosi šiuo laikotarpiu tik su artimiausiais draugais ir kolegomis. Kiti žmonės kažkaip patys dingo ar neberodo susidomėjimo.

Dar atradau gamtą aplink namus ir tai, koks žmogus gerąja prasme yra prisitaikantis ir gebantis bet kurioje situacijoje adaptuotis ir judėti pirmyn. Taip pat pasitvirtinau sau, kad kai kūryba susiduria su kliūtimis, ji kaip tik suveši!

– Kaip jūsų sūnus Adas reaguoja į karantiną? Kokių pramogų prisigalvojate ir galėtumėte rekomenduoti kitiems tėvams?

– Adui karantinas patinka, nes aš su juo leidžiu daug laiko. Kartais aukoju savo veiklas, kad jis ne tik atsiskaitytų nuotolinio mokymo darbus, bet ir kažko išmoktų pats, tai suprasdamas ir vertindamas. O tam reikia laiko ir savitarpio supratimo.

Mūsų pagrindinės veiklos be mokslų – bendras sportas, pasivaikščiojimai gamtoje, filmų peržiūros, aktyvūs žaidimai kieme. Bendra muzikinė veikla projekte "Dainuokim kartu".

Kitiems tėvams labiausiai rekomenduočiau bent po valandą per dieną praleisti su vaiku nuoširdžiai įsigilinant į jo, kartais mums svetimas ar nesuvokiamas, aktualijas, šnekantis, išklausant ir patiems pasimokant kažko naujo. Nes bent jau man vienuolikmetis Adas yra kasdienis mokytojas ir patarėjas.

– Kaip manote, ar COVID-19 atneš ir ką nors gero į mūsų gyvenimus?

– Jau atnešė! Santykį su artimiausiais. Supratimą, kas yra tavo gimtasis kraštas ir bendrumo jausmą tokios tragedijos akivaizdoje. Krūvą naujų techninių sprendimų. Globalaus – sujungto pasaulio vaizdą. Prieš šią ligą esame vienodi – ar tu būtum Lietuvoje, ar Ispanijoje, ar Naujojoje Zelandijoje. Šiuo metu kaip niekada juntamas ryšys su visu pasauliu.

Labai noriu, kad žmonija būtų sąmoninga, laikytųsi visų specialistų rekomendacijų, liktų namie, padėtų vieni kitiems ir pažabotų šią epidemiją. O kai kurias pamokas, išmoktas šių įvykių fone, nusineštų ir į savo ateities gyvenimą. Bent jau aš šiuo laikotarpiu tikrai permąsčiau, kiek man daug reiškia mano artimieji, kaip kartais reikia ir GALIMA sustoti, kad pasaulis nuo to nesugrius, be to, – kokia graži yra Lietuvos gamta, koks visgi trapus žmogaus gyvenimas, net jei kartais imi save vertinti kaip visa ko valdovą.