Už tobulą egzistencijos giją, už ramų toną, už netipišką kino kalbą prancūzai įvertino lietuvių kino meistrą. Visą vasarį Šarūnas Bartas rodė savo darbų retrospektyvą "Pompidou" – viename iš garsiausių pasaulio šiuolaikinio meno centrų. Pasakojimas apie Š. Barto triumfą Paryžiuje – jau šio šeštadienio LRT televizijos laidoje „Stilius“.

„Jis – žvaigždė nuo pat savo pirmo filmo. Jis – didis režisierius. Mums garbė Paryžiuje pristatyti Š. Bartą“, – kalbėjo žinoma režisierė Claire Denis, "Pompidou" centro kultūros programų sudarytojai, centro prezidentas.

Pats Šarūnas neslėpė, jog pasirodyti su savo filmais, fotografijos darbais ir poezija Paryžiuje – jam didžiulė atsakomybė. Tačiau prie retrospektyvų jis jau įpratęs ir savo darbo iškilumo nesureikšmina. „Kine labai daug darbo. Tik jis nematomas. Tai ir yra viena iš sąlygų, kad jo neturi matytis. O sėkmė priklauso nuo darbo, nežinau nė vieno, kuriam nieko nedarant pasisektų“, – ramiai kalbėjo režisierius, likus kelioms valandoms iki retrospektyvos atidarymo.

"Pompidou" centras, kurio kvietimu specialiai retrospektyvai režisierius sukūrė naujausią savo filmą „Kas jūs ir kur esate, Š. Bartai?“, paskutinę akimirką paprašė režisieriaus leidimo rodyti šį darbą atidarymo vakarą. Ir be sustojimo plaukianti publika net neįtarė, jog sulauks ne tik Kanuose įvertinto „Ramybė mūsų sapnuose“, bet ir kartu su „Art France Cinema“ sukurto itin asmeninio požiūrio į jausmus, valdančius išskirtinį kūrėją.

Prancūzų kino bendruomenė noriai ėjo palaikyti kolegos į kino salę, pamatyti jo foto darbų pirmoje personalinėje režisieriaus fotografijų parodoje žinomoje Paryžiaus galerijoje „Le Passage de Rets“. Apie Š. Bartą Paryžiuje pristatyta Roberto Bonamy monografija – dar vienas įrodymas, kokio kalibro menininkas atstovauja Lietuvos kultūrai.

Įsikūręs greta "Pompidou" centro Š. Bartas prieš pat retrospektyvos atidarymą sulaukė savo mylimosios Loros Kmieliauskaitės.

„Ketinę pafilmuoti juodu vaikštančius romantiškomis Paryžiaus gatvėmis patekome į antiislamistinio mitingo epicentrą, – pasakoja laidos vedėja Violeta Baublienė. – Staiga prieina policininkas ir pareikalauja, kad operatorius parodytų nufilmuotus vaizdus. Rodo. Liepia viską ištrint. Ištrina. Dar pasiveda į šoną, toliau nuo kitų. Liepia atiduoti vaizdo kortą. Kolega nesipriešina. Darbas, gulęs į vaizdo kortą, jau policininko rankose. Nepadeda nei žurnalisto pažymėjimas, nei įtikinėjimai, jog policija nebuvo mūsų tikslas filmuoti.“

„Tavo pažymėjimas galioja tavo šaly! Čia – Prancūzija, čia prancūziškos taisyklės! Ar žinai, kad policijos negalima filmuoti! Ar žinai, kad islamistai gali atpažinti policininkus! Ar žinai, kad jiems gresia pavojus!“, – policininkas šūkavo vidury gatvės, net negirdėdamas paaiškinimų, jog  filmavome visai kitus dalykus, – dar šviežiais įspūdžiais dalijasi V. Baublienė. „Tavo vaizdo korta  merijoje, eik ir pasiimk!“, – rėkė pareigūnas ir nuvedęs prie ventiliacijos šachtų grindinyje, bakstelėjo žemyn: „Va, čia tavo korta!“

Ką pasisekė išsaugoti vaizduose, kaip pavyko atkurti prarastą vaizdo medžiagą ir kaip Paryžius lenkėsi Šarūnui Bartui, – išskirtiniame pasakojime „Stiliuje“ šį šeštadienį, vasario 27d. 19.40 val. per LRT televiziją.

Kita „Stiliaus“ tema pakvies prie stalo Vilniuje. Būtent prie vakarienės susitinkame su gydytojais Jurga ir Dariumi Radzevičiais ir kalbame apie nevalgymą. Tačiau kad ir ateina pavasaris, dietų temos čia nėra. Ką ir kaip valgo medikų šeima? Ko Jurgita Radzevičienė ieško produktų etiketėse? Ir kodėl vieną savaitės dieną pora, auginanti du mažamečius, atsisako įprasto kalorijų kiekio?

„Nesame išprotėję dėl maisto, mes valgome viską, tačiau mūsų šeimoje galioja griežtos taisyklės“, – sako chirurgas,  pripažįstantis, jog valgymo įpročiai susiformavo, kai metus gyveno prancūzų šeimoje ir išmoko tos šalies kultūrai įprastos mitybos. Tad kokios jos Radzevičių namuose?

Be to, gydytojas tikina, jog anot naujausių medicinos mokslo tyrimų, vienos dienos per savaitę mitybos ribojimas – labai naudingas sveikatai. „Taip paskatinama kamieninių ląstelių gamyba, o organizmo savisaugos procesai pradeda veikti gerokai aktyviau“, – savo mitybos prasmingumą aiškina D. Radzevičius.

Kokių mitybos madų vaikosi gydytojų šeimą, kaip jie stebi savo šeimyniškių mitybą ir judėjimą? Ir kaip suaugusieji sutaria su mažamečiais, kad šie valgytų tokį pat sveiką maistą, kaip ir suaugę?