Kelionę Tekančios saulės šalyje tęsiantys draugai ir kolegos Vytaras Radzevičius ir Martynas Starkus apsilankė Baltojo garnio pilimi garsėjančiame Himeji ir po atominės bombos sprogimo II pasaulinio karo metu nušluotoje Hirosimoje.

Į Japonijos pietus keliaujančius Vytarą ir Martyną vis dar lydi nuostabaus grožio sakuros (japoniškos vyšnios) žiedai.

Draugai net juokavo, kad balandžio 10 dieną, penktadienį, V.Radzevičiaus  47-ojo gimtadienio proga pradėjo snigti sakurų žiedais. Šie nuostabūs žiedai žydi tik kelias dienas.

Himeji mieste aplenkiantys turistinius objektus lietuviai neatsispyrė pamatyti vieną iš lankomiausių Japonijos pilių, pastatytų XVII a.

Himeji pilis vadinama Baltojo garnio vardu: šį pastatą japonai tao[ pavadino dėl to, kad su šiuo paukščiu asocijuojasi aukštos baltai tinkuotos pilies sienos.

Jos pagrindinio bokšto, išreiškiančio tradicinį japonišką stilių, stogai ir dvikraigiai stogai pakopa po pakopos iškyla aukštai virš pilies ir žvelgia į Himeji miestą ir plytinčias šalies Kansajaus provincijos apylinkes.

"Atvykusius į pilį pasitinka vietinės gražuolės. Tądien buvo šalta, tai vargšės buvo mėlynos nuo šalčio, bet vis tiek didvyriškai sveikino kiekvieną atvykusį, – savo socialinio puslapio paskyroje "Starkaus&Radzevičiaus" kelionės rašė draugai. – Japonai yra unikaliai mandagi ir maloni tauta. Visi mūsų viešųjų paslaugų darbuotojai, pradedant pasieniečiais ir baigiant pardavėjomis, turėtų vykti privalomiems nuolatinės šypsenos mokymams į Japoniją."

Aplankę 1993 metais į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktą pilį, Vytaras ir Martynas keliavo toliau į pietus.

"Mūsų bolidas turi vieną puikų įrenginį – japonišką navigacijos sistemą. Su sąlyga, kad lietuviška čia neranda ne tik adresų, bet netgi miestų, tai yra mūsų vienintelė kelrodė žvaigždė. Bet yra problema – visas nuorodas reikia suvesti hieroglifais", – laimė, lietuviams pagelbėjo prieš 15 minučių sutikti Japonijos televizijos žurnalistai ir operatorius.

Keliaudami po visą pasaulį lietuviai išdirbo ypatingą metodą, leidžiantį greitai ir užtikrintai gauti neabejotinai gero ir skanaus maisto.

"Pirma. Einate tolyn nuo pagrindinių gatvių į šalia esančias siauras šalutines gatveles. Antra. Vengiate didelių arklidžių ir pernelyg ryškių iškabų. Trečia. Vengiate vietų, kur knibždėte knibžda europiečių turistų. Ketvirta. Renkatės mažas kavinukes, kuriose kaip silkės statinėje spaudžiasi vietiniai. Bingo!", – juos pačius nenuvylusiu metodu dalijosi V.Radzevičius ir M.Starkus.

Keliaujant mėgstantys pakvailioti, pasilinksminti ir gerai praleisti laiką lietuviai kitame mieste pokštauti nesiryžo.

Hirosima buvo pirmasis miestas pasaulio istorijoje, kurį nuo žemės paviršiaus nušlavė atominė bomba.

"Keliaudami į muziejus dažniausiai nevaikštome, bet į Hirosimos Taikos memorialo muziejų negalėjome nenuvykti, – prisipažino Vytaras ir Martynas, kurie muziejuje atkreipė dėmesį į vaizdingą maketą, parodantį, kas liko iš Hirosimos miesto po atominės bombos sprogimo. – Raudonas rutulys viršuje, tai ore plintanti sprogimo banga, nes bomba sprogo ne ant žemės, o 600 m aukštyje. Buvo sunaikinta beveik 80 procentų pastatų."

Sprogimo epicentre temperatūra buvo tokia aukšta, kad išsilydė net keraminės namų stogų dangos.

Po bombos sprogimo žuvo apie 80 tūkstančių žmonių, po to per keletą mėnesių dar maždaug 60 tūkst. mirė nuo sužeidimų ar apsinuodijimo radiacija. Vėliau dar keli tūkstančiai Hirosimos bombardavimo aukų mirė nuo bombos sukeltų ligų.

"Kai buvome Kambodžoje, mums pasirodė, kad ten smarkiai jaučiasi Raudonųjų Khmerų siautėjimo laikotarpio paliktas emocinis pėdsakas. Hirosimoje jokių pėdsakų nejautėme, – savo socialiniame tinklapyje rašė draugai. –  Puikus, malonus, gyvas, judrus, linksmas miestas. Žmonių sugebėjimas atsitiesti po viską naikinančių tragedijų džiugina ir suteikia vilties."