A. Valujavičius – apie pirmuosius techninius darbus ir kompanijos nepanorusį palaikyti ryklį

A. Valujavičius šia kelione siekia vienviete irkline valtimi perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno per 110 dienų ar greičiau ir tokiu būdu paminėti 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metines, užfiksuoti Lietuvos ir pagerinti pasaulio rekordą. Tai įgyvendinęs, keliautojas taps pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje.

Gaila, kad jis nepanoro priplaukti arčiau ir pabūti mano kompanijoje kiek ilgiau, tai būčiau spėjęs ir nufotografuoti.

„Pastarąją savaitę turėjau pasirūpinti techniniais reikalais – reikėjo keisti kėdutės ratukų guoliukus, nes labai tekėjo rūdys ir visas valties denis buvo rudas. Prieš tai skaudėjo užpakalį – tai buvo didžiausia problema irkluojant po 14 valandų per parą, bet dabar jis po truputį apsipranta. Stengiuosi miegoti ant pilvo, kad leisčiau jam pailsėti. Nuo irklavimo jaučiasi ir delnų pavargimas, tai kartais sporto salės diržais apsisuku irklus ir nuimu krūvį nuo jų, kad kiek pailsėtų. Kol kas vis dar nepavyksta suvalgyti tiek maisto per parą, kiek planavau, tai jaučiu, kad po truputį krenta svoris, bet dėl to nesijaudinu – viskas, kaip priklauso.

Per dieną vis pamatau vieną kitą konteinerinį laivą, bet jų kiekis gerokai sumažėjo, palyginus su pirmosiomis kelionės dienomis. O vakar kiek tolėliau nuo valties mačiau praplaukiantį rudos spalvos ryklį. Gaila, kad jis nepanoro priplaukti arčiau ir pabūti mano kompanijoje kiek ilgiau, tai būčiau spėjęs ir nufotografuoti. Džiaugiuosi, kad artėjant prie Kanarų vėjas geresnis, tai ir irkluojasi smagiau – per parą įveikiu apie 35–45 jūrmyles (65–83 kilometrus)“, – pasakoja keliautojas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Turi atsakymą abejojantiems

Irklais per Atlantą mosuojantis A. Valujavičius teigia žinantis apie tai, kad yra žmonių, manančių, jog jo progresas per lėtas tam, kad būtų pagerintas pasaulio rekordas – t. y. Atlanto vandenynas perplauktas per 110 dienų ar greičiau. Keliautojas jiems turi atsakymą:

„Ši atkarpa – nuo Ispanijos krantų iki Kanarų salų – nors ir nėra ilga, bet ji mažiausiai nuspėjama ir sudėtingiausia, nes vėjas dažnai keičiasi. Tai nieko keisto, kad procesas nėra greitas – būdavo dienų, kai pusę dienos sunkiai kapojau ir, realiai, stovėjau vietoje, tai tekdavo išmesti parašiutinį inkarą ir dreifuoti. Bet pasiekus Kanarų salas pūs geras rytų vėjas, kuris palankiai mane neš, prisidės ir Golfo srovė, tai tada per dieną turėčiau įveikti ir 50–60 jūrmylių, o tai tikrai nemažai“, – aiškina keliautojas.

Šiuo metu su palankia kryptimi pučiančiu vėju A. Valujavičius užtikrintai iriasi Kanarų salų link, kurias turėtų pasiekti po kelių dienų.

Keliautojo plaukimą per Atlanto vandenyną realiu laiku galite stebėti ČIA.

Kelionę vainikuos dokumentinis filmas

Istorinis ir rekordinis plaukimas per Atlanto vandenyną bus užfiksuotas vaizdo kameromis, o iš sukauptos medžiagos, vos tik A. Valujavičius pasieks Lietuvą, bus pradėti dokumentinio filmo kūrimo darbai. Jo premjera Lietuvos kino teatruose numatyta 2024-ųjų sausį.

Prie šios kelionės įgyvendinimo, o kartu ir ją įprasminančio filmo kūrybos, prisidėti finansiškai gali kiekvienas norintis. Būdai tai padaryti – nurodyti keliautojo „Facebook“, „Instagram“ ir „YouTube“ paskyrose. Atsidėkodamas už indėlį, A. Valujavičius ant „Lituanica“ valties užrašys kiekvieno prisidėjusio vardą ir pirmąją pavardės raidę.