Vankuveris, į kurį dabar nukreiptos visų planetos sporto mėgėjų akys, vadinamas "geriausia vieta Žemėje". Toks angliškas užrašas pasitinka kiekvieną, įvažiuojantį į Britų Kolumbiją.

Baltosios miesto burės

Vankuveris – didžiausias Kanados Britų Kolumbijos provincijos miestas, įsikūręs Vakarų pakrantėje prie Ramiojo vandenyno.

Pakeliavus po Kanados vakarus supranti, kodėl Vankuveris, su priemiesčiais turintis du milijonus gyventojų, pernai ir vėl pripažintas patogiausiu gyventi pasaulio miestu. Be švelnaus klimato, išplėtotos infrastruktūros, čia visus traukia gamta – paplūdimiai, parkai, kalnai, vandenynas ir, žinoma, nepakartojamo grožio Vankuverio sala.

"Canada Place" – vienas iš Vankuverio simbolių, baltų burių kompleksas, buvęs Kanados paviljonas "EXPO’86", dabartinė visų didžiausių nacionalinių švenčių ir festivalių vieta. Tai ir kruizinių laivų terminalas, prie kurio švartuojasi laivai iš viso pasaulio. Dėl 10 valandų laiko zonos skirtumo pirmais rytais kankina nemiga, todėl visai nesunku atsikelti anksti, kad Ambleside parko pakrantėje pasitiktume į uostą lėtai įplaukiančius laivus milžinus, vos telpančius po kabančiu Lions Gate tiltu.

Sportininkų kaimelis – įlankoje

Visas miestas geriausiai matomas pakilus į lėtai besisukantį Vankuverio apžvalgos bokštą. Apačioje lieka dangoraižiai, į tolį nutįsusios visoje šalyje itin populiaraus geležinkelio linijos, o Pakrantės kalnai atrodo tarsi ranka pasiekiami. Beje, su tuo pačiu lankytojo bilietu leidžiama dar kartą grįžti sutemus ir grožėtis nakties panorama.

False įlanka, kurioje įkurtas olimpinis sportininkų kaimelis, ir "BC Place" stadionas, kuriame vyko olimpinių žaidynių atidarymo, o po savaitės vyks uždarymo ceremonijos, – tai vietos, kurias dabar žino ne tik turistai, bet dauguma žiemos sporto mėgėjų. Dar 2003-iaisiais Vankuveriui buvo suteikta teisė surengti XXI žiemos olimpines žaidynes.

Suvenyrai – sapnų gaudyklės

Stenlio parkas – mėgstama kanadiečių laisvalaikio vieta. 1888-aisiais atidarytas parkas yra vienas didžiausių Šiaurės Amerikoje. Tai beveik 9 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takai palei pat pakrantę, vadinamąją jūrų sieną, akvariumas, teniso kortai, baseinas po atviru dangumi, paplūdimiai, paveikslus tapantys ir čia pat juos parduodantys dailininkai, liuoksinčios juodosios voverės ir Totemų stulpai, lankytojams primenantys Kanados pirmųjų etninių tautų laikus.

Neseniai pusantro šimto metų jubiliejų atšventusioje Britų Kolumbijoje visur juntama pirmųjų tautų istorijos ir kultūros dvasia. Geranoriški, atvirai bendraujantys kanadiečiai gerbia savo praeitį.

Vankuverio istorija prasidėjo nuo Gastowno, dabar laikomo miesto širdimi, gausiai lankomo turistų. Čia galima pamatyti ne tik iki šiol veikiantį įžymųjį garo laikrodį, bet ir aplankyti pirmųjų tautų galerijas bei įsigyti dovanų: be tradicinio klevų sirupo, lauktuvėms namo vežama saule, ereliais, meškomis ir kitomis stilizuotomis būtybėmis dekoruotų suvenyrų, indėniškų kaukių ar legendomis apipintų sapnų gaudyklių.

Gal narkotikų?

Yra keletas vietų Vankuveryje, kurių siūloma vengti. Netyčia įvažiuojame į vieną iš jų rytinėje senamiesčio dalyje. Tai nusikaltimais garsėjantis vargingas benamių ir narkomanų rajonas. Kalnai šiukšlių, apkvaišę nešvarūs žmonės... Vaizdai tikrai ne tokie, kokius buvome įpratę matyti išgražintame mieste.

Važiuojame automobiliu, bet tereikia sustoti prie šviesoforo, ir aplinkiniai jau bando bendrauti, todėl skubame uždaryti langą, kad netektų dalytis fotoaparatu.

Mažoji Azija indėnų žemėje

Nebūtina keliauti į Kiniją – Vankuveryje akimirkai gali pasijusti esąs Azijoje. Rytų tautų bendruomenė čia išties gausi, o Kinų kvartalas yra trečias pagal dydį Šiaurės Amerikoje. Visi užrašai hieroglifais, gatvės nusėtos restoranų ir parduotuvėlių, iš kurių sklinda mūsų uoslei neįprasti, dažnai ne patys maloniausi, rytietiškų prieskonių ir džiovintų žuvų kvapai.

Vasaros savaitgaliais čia iki vėlumos šurmuliuoja kinų mugės. Jose, be jau visiems įprastų kiniškų prekių, rengiami teatralizuoti gatvės pasirodymai ir viliojama kinų virtuvės gardumynais.

Dangoraižių kaimynystėje alsuoja žalioji oazė – Dr. Sun Yat-Sen klasikiniai kinų sodai, išpuoselėti pagal XV a. tradicijas. Į harmoningą visumą čia susipina akmuo, vanduo, augalai ir architektūra.

Stebuklingi Budos ryžiai

Vankuverio priemiestis Ričmondas – tikra Azijos ir Rytų religijų bei kultūrų meka. Jame įsikūręs indų kultūros centras, musulmonų mečetė, net dvi budistų šventyklos (Kinijos ir Taivano), nes išpažįstančiųjų budizmą tikrai daug.

Čia dirbanti moteris pasisiūlo būti gide ir noriai mus vedžioja po šventyklą, net paragina ant kilimo atlikti keletą budistinių ritualų Budos garbei, o atsisveikinant gauname stebuklingųjų visas ligas gydančių Budos ryžių paketėlį, kuris dar neatplėštas iki šiol.

Meškų ir banginių draugijoje

Iš Horseshoe įlankos keltu pusantros valandos keliamės į Vankuverio salą, per kurią iki atviro vandenyno veda vienas kelias – Tofino ir Uclueleto link. Pakeliui aplankome Cathedral Grove parką. Jo seniausiems kedrams ir kėniams net 800 metų, o aukščiausiasis – 76 m aukščio ir net 9 m perimetro.

Būtent šioje saloje važiuodami pirmą kartą sutinkame Britų Kolumbijos simboliu tapusių juodųjų meškų. Beje, tai ne retenybė Kanadoje. Daugelis sutinka meškų keliaudami, o vietiniai turizmo centrai siūlo net specialią pramogą jas stebėti.

Kita kvapą gniaužianti atrakcija – pilkųjų banginių stebėjimas iš laivelių vandenyne. Matant šių didžiųjų jūros gyvūnų išnyrančias nugaras ir besileidžiančias uodegas šmėstelėja mintis, kad žiūrime "Animal Planet" kanalą. Sunku patikėti, kad jie sveria per 35 tonas.

Siūlo vietinio vyno

Ramiojo vandenyno nacionalinis parkas – vienas iš septynių nacionalinių Britų Kolumbijos parkų. Net 12 km besitęsiantis paplūdimys dar vadinamas banglentininkų rojumi. Čia pat vandenyno pakrantėje driekiasi ir etninių gyventojų namelių virtinė.

Saloje populiarus transportas – tiesiog ant vandens tupiantys maži malūnsparniai ir kateriai, kuriais į mokyklą iš mažesnių salelių rytais atplukdomi vaikai.

Net ir toks mažas miestelis Tofino turi savo oro uostą. Vietos restoranėliai kviečia paskanauti ką tik sugautų žuvų ir jūrų gėrybių patiekalų bei vyno, pagaminto iš saloje auginamų vynuogių.

Be pasienio kontrolės – į JAV

Pietinėje Vankuverio salos dalyje įsikūrusi Britų Kolumbijos sostinė Viktorija – angliška dvasia alsuojantis miestas su didingais parlamento rūmai, ypač įspūdingai apšviečiamais naktį. Mieste važinėja dviaukščiai autobusai, tuo primindami kadaise itin stiprią britų įtaką. Čia randame seniausią visoje Kanadoje kinų kvartalą, tačiau jis gerokai mažesnis negu Vankuverio.

Kitas miestą reprezentuojantis statinys – beveik prieš šimtmetį statytas vijokliais apželdintas "The Empress" viešbutis uoste, kurio pakrantėje gyvenimas verda visą parą. Tai ne vien viešbutis, bet seną istorinę praeitį menantis pastatas. Netoliese esančiuose rožių soduose mėgsta fotografuotis jaunavedžiai. Viktorija pelnytai dar vadinama Sodų miestu.

Iš Britų Kolumbijos sostinės keliantis per Džordžijos sąsiaurį atgal į žemyną, keltu įplaukiame į JAV teritorinius vandenis. Ne, pasienio kontrolės čia nėra, nes tai tiesiog trumpas priverstinis valstybinės sienos kirtimas, nė kojos neiškeliant ant amerikiečių žemės.

Tolumoje matyti per 100 km nutolęs, Vašingtono valstijoje stūksantis snieguotas Mount Baker kalnas. Tokius vaizdus turbūt kadaise pamatė pirmieji čia atplaukę jūrų keliautojai.