Pekino olimpinių žaidynių vicečempionė Gintarė Scheidt (buvusi G.Volungevičiūtė) jaučiasi laiminga atplaukusi į šeimos uostą. Buriuotojai šiuo metu sportas mažai rūpi.

Mažylis panašus į tėtį

Rudens saulės nutvieksta Kauno marių jachtų prieplauka. Aplink – tyla ir ramybė, saulėje raibuliuojantis vanduo ir debesų netemdomas dangus. Tik tyliai šnara laivelių burės. Marių pakrante lėtai vežimėlį stumia 25-erių buriuotoja G.Scheidt, visą dėmesį sutelkusi į ramiai snaudžiantį sūnelį Eriką.

Baltuose pataluose saldžiai miegantis olimpinės vicečempionės pirmagimis nė nekrustelėja, kai mama stabtelėja šnektelėti su sutiktais buriuotojais. Gintarė kalbėdama šypsosi, drauge svarsto, į ką panašus mažylis. "Labiau į tėtį. Akys, nosis – kaip tėčio. Ir gimė su juodais juodais plaukučiais", – juokiasi šviesiaplaukė moteris.

Eriko tėtis, pasirodo, irgi visai čia pat, mariose. Kol Gintarė su sūneliu vaikštinėja, olimpinis vicečempionas 35-erių Robertas Scheidtas išplaukė jachta pasigalynėti su lietuvišku vėju ir marių bangomis. Gintarė tarstelėja, jog vyrui svarbu palaikyti sportinę formą, nes netrukus užgrius varžybų maratonas.

Ketina vykti į Braziliją

Kaune Gintarė ir Robertas nežada ilgiau užsibūti, jau spalio pabaigoje visi drauge su sūneliu išskris į Braziliją. "Peržiemosime ten, kur šilta", – šypsosi Gintarė.

Ne vieną kartą viešėjusi Roberto gimtinėje Brazilijoje, moteris tikino visuomet ten vykstanti su didžiuliu džiaugsmu.

Nors San Paulas jai didelio susižavėjimo nekelia, tačiau tenykštis klimatas patinka. "Kai būna labai karšta, apsigyvename Roberto šeimos namuose, esančiuose vienoje salų ant vandenyno kranto. Ten tokia nuostabi gamta, kad jaučiamės lyg rojuje", – kalba G.Scheidt.

Naujas gyvenimo centras

Gintarė prasitarė, jog dabar jos gyvenimas sukasi apie daugiau nei prieš mėnesį gimusį Eriką. "Gyvenu kaip ir visos jaunos mamos – mažylio gyvenimo ritmu", – šypsosi ji.

Gintarė sako, kad sūnaus gimimas jai ir vyrui Robertui suteikė labai daug džiaugsmo.

"Taip, nepaprastai džiaugiausi iškovojusi medalį, tačiau dabartinė laimė ir džiaugsmas – nenusakomi žodžiais ir su niekuo nepalyginami. Nežinau, kas gali būti svarbiau moteriai už vaiko atėjimą į šį pasaulį", – trumpam susimąstė buriuotoja.

Anot G.Scheidt, praėjo vos metai nuo triumfo olimpiadoje, o jos gyvenime įvykiai vijo vienas kitą žaibo greičiu: "Šiandien turiu ne tik medalį, bet ir vyrą bei sūnų! Mėgstu juokauti, jog vienais metais gavau sidabrą, o kitais – auksą!"

Beje, Erikas gimė rugpjūčio 21-ąją. Tą pačią dieną, tik prieš metus, Robertas iškovojo savąjį olimpinį medalį ir pasipiršo irgi "sidabrinei" Gintarei.

Sūnus nebus vienturtis

Jautrumu pasižymintis brazilas sūnaus gimimą stebėjo iš arti. Ir negalėjo sulaikyti ašarų. "Robertas iš susijaudinimo verkė ir per vestuves, ir gimus sūnui. Vėliau sakė, kad tai laimės ašaros", – šypsodamasi kalbėjo buriuotoja.

Gintarė neslėpė, kad jiedu su Robertu pasvajoja apie gausesnę šeimą. Abu augę tris vaikus užauginusiose šeimose sutuoktiniai tikino tikrai neapsiribosią vienturčiu.

"Ir aš, ir Robertas labai mylime vaikus. Mums abiem šeima yra didžiulė vertybė. Todėl neabejoju, jog kada nors Erikas turės sesę ar brolį", – planus atskleidė G.Scheidt.

Karjeroje – pauzė

Gintarė prisipažino: ji neskubės grįžti į didįjį sportą. Šeima ir vaikai buriuotojai atrodo kur kas svarbiau nei karjera ir pergalės. Ji sakė nesuprantanti tų savo kolegių, kurios vos pagimdžiusios netrukus vėl lekia į jūrą.

"Tas mažiukas – toks silpnas, bejėgis, reikalaujantis begalinio rūpesčio ir dėmesio. Neįsivaizduoju, kaip galėčiau jį kažkam palikti, – žiūrėdama į vežimėlyje snaudžiantį Eriką kalbėjo G.Scheidt. – Juk karjera niekur nepabėgs, o vaikui turi atiduoti tai, kas priklauso."

Nors ir pasiilgusi buriavimo, Gintarė dabar negalvoja apie sportą. Metus ji ketina mėgautis tik motinyste. Gal ir todėl, kad jaučiasi dar nepakankamai sustiprėjusi, o mažyliui auginti taip pat reikia atiduoti nemažai jėgų.

Ištekėjo už idealo

Buriuotojai pirmomis dienomis prižiūrėti sūnų labai padėjo mama. O didžiausias pagalbininkas, anot moters, yra vyras Robertas.

"Robertas namuose daro viską. Ir sauskelnes sūnui keičia, ir namus tvarko, ir šiukšles išneša, ir maistą perka, ir indus plauna", – vyro pareigas vardijo Gintarė.

Neretai R.Scheidtas palepina žmoną gardžiais patiekalais. Anot Gintarės, labiausiai vyras mėgsta ruošti valgius iš mėsos ir žuvų. Roberto paruoštus sultingus jautienos kepsnius pamėgo ne vienas artimas šeimos draugas.

Į pastebėjimą, kad ištekėjo už idealaus vyro, G.Scheidt nusijuokė: "Kiekvienai žmonai jos vyras yra idealus. Kitaip ar būtų tekėjusi?"

Nė karto nesipyko

Dvi ryškios asmenybės, daug pasiekę sportininkai, akivaizdu, nesunkiai telpa po vienu stogu. Paklausta, kuris šeimoje yra didesnė žvaigždė, Gintarė atsakė: "Pamilome vienas kitą ne dėl titulų. Esame labai laimingi ir kartu dėkingi sportui, kad sutikome vienas kitą."

Moteris atviravo, kad iki šiol nepatyrė, kas yra šeiminiai nesutarimai, o vyro žodžius "Aš tave myliu" ji girdi taip pat dažnai, kaip ir prieš vestuves.

"Sutariame mes, nesipykstame. Abu esame labai nuolankūs, nuolaidūs, ramūs. Nebūna tarp mūsų nei ginčų, nei barnių. Aš apskritai nemėgstu su niekuo pyktis", – švelniai kalbėjo Gintarė.

Į "sidabrinės" poros santykius neįsismelkė kasdienybės rutina. Pekino olimpinių žaidynių vicečempionų šeimoje – absoliuti idilė. Štilis. O jų šeiminis gyvenimas – lyg ramiai banguojanti jūra. Tokia, kokią labiausiai mėgsta Gintarė.