Šiemetis Venecijos karnavalas prasidėjo tradiciniu "Angelo skrydžiu". Pasipuošusi baltais sparnais, pakylėta į dangų virš namų skrido ir su minia pasisveikino Margarita Missoni – žymios italų mados aukštuomenės poros, "Missoni" mados bei mezgimo namų įkūrėjų Rositos ir Ottavio anūkė.

Pradžia: penktadienis, trylikta

"Ji dalyvauja garsiausiuose Italijoje vykstančiuose renginiuose", – apie Angelos Missoni, kuri yra viena "Missoni" mados namų paveldėtojų, dukrą Margaritą, su kuria šįmet sutiko Naujuosius metus, kalbėjo šiaulietė modelis Gabrielė Didzinskaitė. Jos mylimasis – Margaritos brolis Francesco Missoni.

Penktadienį, tryliktą dieną, prasidėjęs kaukių karnavalas baigsis vasario 24–ąją.

"Jautiesi tarsi patekęs į pasakų, mistikos ir ekstravagancijos pasaulį", – apie XV amžiuje pradėtą švęsti karnavalą, kuris patenka tarp įspūdingiausių pasaulio festivalių, švytėdamas kalba klaipėdietis Tomas Ivanauskas.

Po kauke galima pasislėpti

Žodis "karnavalas" turi dvi kilmės versijas. Pirmoji: lotyniškas terminas "carnis valeo" reiškia "atsisveikinimą su mėsa". Pasakojama, kad karnavalas būdavo paskutinė galimybė pasimėgauti gardžiais kepsniais prieš ilgą, iki Velykų trunkantį pasninką.

Yra antroji versija, taip pat kilusi iš lotyniškos frazės – "carrus navalis", reiškiančios laivelių procesijas. Per jas būdavo atliekamos apsivalymo apeigos.

"Prieš keletą amžių ypač buvo akcentuojama socialinė karnavalo reikšmė. Karnavalo metu po kaukėmis slėpėsi ir aristokratai, ir vergai, – italų žodžius atpasakojo T.Ivanauskas. – Kaukės ir kostiumai suteikdavo venecijiečiams anonimiškumo, išnykdavo socialiniai skirtumai."

Anonimiškumas leido venecijiečiams išbandyti įvairias gyvenimo sferas, pavyzdžiui, vyrai su kaukėmis bandydavo patekti į moterų vienuolynus.

Smarkiai išauga kainos

Demonai, žvejai, valstiečiai, dievai, mergelės, raganos ir daktarai – "Il Medico della Peste": Venecija karnavalo dienomis pražysta visomis spalvomis ir formomis.

"Šiuolaikiniai kaukių meistrai vienam karnavalui rankomis padaro iki 1000 kaukių, – pasak verslininko T.Ivanausko, meistrų kaukės kainuoja nuo 70 iki 3000 eurų. – Suvenyrų parduotuvėse galima rasti panašių į originalias, gerokai pigesnių Kinijoje masiškai pagamintų kaukių".

Kaukės viena pelningiausių ir populiariausių Venecijos prekių. Jos parduodamos visur: įvairiose parduotuvėse–galerijose, gatvėse, specialiose dirbtuvėse. Už kelis eurus su kaukėtais žmonėmis galima nusifotografuoti šv.Morkaus aikštėje, dauguma karnavalo personažų mielai fotografuojasi veltui.

"Tokio suvenyro kaina priklauso ne tik nuo grožio, bet ir nuo panaudotų medžiagų kokybės, sakė T.Ivanauskas. – Per karnavalą visų prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai pabrangsta apie 50 proc. Bet gaminiai iš gipso ar molio prieinami kiekvienam turistui ir kainuoja nuo 2 iki 25 eurų."

Bučiuotis netrukdo

Eidamas į pasimatymą su ištekėjusia moterimi, Kazanova veidą prisidengdavo tikra, iš natūralios odos pagaminta kauke – "bautta". Odinės kaukės išsiskiria kokybe, jos plonos ir minkštos, lengvai priglunda prie veido.

Šiandien Venecijoje liko tik keli meistrai, žinantys senąją meno kūriniams prilygstančių kaukių gaminimo technologiją. Dabar tokių kaukių galima rasti tik galerijose arba antikvarinėse parduotuvėlėse. Venecijoje kaukės siūlomos visur, tačiau ypač geros kokybės kaukių galima rasti Venecijos kaukių meistrų sąjungos parduotuvėse – Compagnia dei Mascherai Veneziani.

Tokią kaukę įsigijęs T.Ivanauskas šypteli: "Nežinau, ar šitos iš odos pagamintos kaukės senovėje netrukdydavo dvikovoms, tačiau tai, kad patogu bučiuotis – faktas."

Napoleonas švęsti uždraudė

Anot metraščių, karnavale būdavo įvairių draudimų. 1268 metais buvo išleistas įstatymas, draudžiantis vyrams su kaukėmis svaidytis kiaušiniais. Kiaušinių luktus, pripildytus kvepalų, vyrai svaidydavo į moteris.

XIV a. išleistas įsakymas uždraudė linksmybės naktį – žmonės su kaukėmis negalėjo vaikščioti naktinės Venecijos gatvėmis, o moterims su kaukėmis buvo uždrausta įžengti į bažnyčias.

Iki XVII a. Venecijos gatvėse buvo įprasta matyti žmones su kaukėmis. Tačiau vietos valdžia išleido griežtus įstatymus, kuriais uždrausta dėvėti kaukes ne karnavalo metu ir kaukėtiems piliečiams įeiti į bažnyčias ir kitas šventas vietas. Viešose vietose su kaukėmis negalėjo rodytis prostitutės, moterims buvo uždrausta persirengti vyrais ir atvirkščiai.

XVIII a. karnavalas trukdavo ne vienuolika dienų, kaip dabar, o keletą mėnesių – nuo spalio, kai atsidarydavo teatrai, iki Pelenų dienos. 1797–aisiais, Venecijai tapus Austrijos dalimi, valdant Napoleonui karnavalas buvo uždraustas.

Iki 1861-ųjų karnavalo tradicijos buvo puoselėjamos kai kuriuose rūmuose. Vėliau apie karnavalą jokiuose šaltiniuose nebebuvo rašoma. Tik 1979 metais nuspręsta Venecijos karnavalą vėl pradėti rengti.