Dar, regis, ką tik džiaugęsis po vedybų nepakitusiais gražiais santykiais su žmona Jurgita, dainininkas Arvydas Vilčinskas vasarą su ja išsiskyrė. Neseniai driokstelėjo žinia – jis gyvena su 29 metais jaunesne moterimi.

– Gyvename ir džiaugiamės, – gūžtelėjo pečiais A.Vilčinskas, paklaustas, kaip sekasi nutarusiai viešumos nevengti porai.

– Sulaukėte daug kritikos? Solidus 57 metų amžiaus vyras ir dvigubai jaunesnė – 28 metų moteris?

– Nežinau. Į akis niekas nekalba. Turbūt už nugaros. Bet jei apkalba už nugaros, nėra blogai – esi priekyje, jie – už nugaros. Komentarų internete jau neskaitau. Juos rašo nelaimingi žmonės. Kam apsikrauti jų emocijomis?

– Vienas populiariausių teiginių – ji iščiulps iš vyresnio vyro pinigus ir paliks jį.

– (Kvatojasi) Nesu labai turtingas. Taip, žinau, kad yra labai daug žmonių, kurie gyvena gerokai blogiau už mane. Bet yra labai daug gyvenančių daug geriau už mane. Jei rinktis dėl pinigų – aš nesu tam tinkamas žmogus. Abu su Rūta žvelgiame paprastai – turime rankas, kojas, sugebame save išlaikyti.

– 57 ir 28 metai. Vis dėlto solidus amžiaus skirtumas.

– Nejaučiame to. Turime bendrų temų pokalbiams, bendrą simpatiją muzikai, vertybes. Jei jai rūpėtų naktiniai klubai, paviršutiniški, vaikiški dalykai, nebūtume kartu. O kai kuriais požiūriais ji dar brandesnė už mane. Yra dalykų, kuriems aš galbūt niekada nesuaugsiu.

– Kai kurie ironizuos, kad turbūt nesuaugsite santykiams su moterimis. Viena žmona, antra, trečia, dabar – daug jaunesnė mylimoji. Don Žuanas?

– Taip kitiems atrodo. Apie skyrybas nenoriu kalbėti, todėl jų nekomentuosiu – toks mūsų susitarimas. Jos buvo ne mano pasirinkimas.

– Rūta jūsų turbūt nesužavėjo vien tik todėl, kad abu mėgstate muziką?

– Jai – 28 metai, o ji klauso Toto Cutugno ir kitų to laiko italų dainininkų. Ji seniai subrendęs, pilnametis žmogus. Nejaučiame amžiaus skirtumo. Gal, jei Rūtai būtų 20–25 metai, jis jaustųsi. Kai dalyvavau "Chorų karuose", buvo merginų, kurioms 15 metų, – vaikai. Buvo ir 20 metų – jaučiau amžiaus skirtumą. Bet kai kurie, Rūta tarp jų, subręsta ir išminties įgyja daug anksčiau.

– Kelias prasideda nuo pirmo žingsnio. Kažkas turėjo jį žengti.

– Hm... Nežinau. Ją buvau sutikęs vieną kartą, kol ji atvažiavo pas mane. Tai įvyko 2012 m., kai koncertavau Airijoje. Po koncerto priėjo graži mergina ir paprašė ją pakelti ant rankų. Keista. Aš buvau vedęs, tad gražiai išsisukau ir atsisakiau tai padaryti. Retkarčiais bendraudavome feisbuke, bet nebuvo jokio flirto. Aš buvau įsipareigojęs ir labai vertinu ištikimybę.

– Ranką prie širdies?..

– Absoliučiai! Pradėjau su ja bendrauti, kai jai, beje, pirmai, parašiau, kad išsiskyriau. Su žmona išsiskyriau 2015 m. birželį. Ji atrašė, kad visada turiu ją. Maloniai nustebino. Jaučiau simpatiją. Tai buvo patvirtinimas, kad tu patinki tam žmogui.

Nebandau flirtuoti, kol nežinau, ar patinku. Moteris turi siųsti signalus vyrams, kad jis gali bandyti. O smegenys tuos signalus priima vienaip ar kitaip. Mes galime kalbinti arba ne. Ir žmonės tai išsiaiškina. Taiklus posakis: "Mes tik tas moteris išsirenkame, kurios mus seniai išsirinko."

– Arba vyrai tik galvoja, kad renkasi moteris, bet iš tiesų jos renkasi mus.

– Būtent. Žinoma, Rūta man patinka ir mus suartino ne tik muzika, dainos, bet ir žmogiškieji dalykai, vertybės.

– Bet tie piktdžiugiški komentatoriai replikuoja, kad kai amžiaus skirtumas beveik 30 metų, koją gali pakišti ne tik muzika, dvasiniai, bet fiziniai dalykai. Jauna moteris išsunks visas jėgas.

– O ką galiu prarasti? Geriau penkiolika minučių skristi, nei dešimt metų šliaužioti. Be to, su fiziniais dalykais pas mane viskas gerai ir čia baimės nejaučiu.

Rūta ne tik graži. Ji – ir nuoširdi, paprasta, kukli moteris. Daug dalykų mane žavi. Gyvenime prisitaikau prie visko. Gyvenau laimingai Lietuvoje, po to – JAV, dabar esu laimingas vėl Lietuvoje. Mes su Rūta gyvensime kartu tol, kol abu to norėsime. Jei nors vienas to nenorės – negyvensime.

– Atleiskite, bet kaip kalbėjome dar prieš bene pusantrų metų, džiaugėtės, kad po tuoktuvių su Jurgita niekas nepasikeitė, nors bijojote, kad taip gali nutikti. Džiaugėtės, kad ji nieko nenurodinėja, nesikiša ir net pakenčia jūsų mėgstamą vytintą žuvį.

– Taip. Tai buvo. Bet, kaip ir minėjau, apie skyrybas nieko nekomentuosiu – mes taip susitarėme.

– Ką veikia jūsų mylimoji, kai koncertuojate?

– Ji dešimt metų gyveno ir dirbo Airijoje. Abu nusprendėme, kad ji atvažiuos gyventi pas mane į Jonavą.  Pasimatėme antrą kartą, kai ji su sūnumi apsigyveno pas mane. Dabar Rūta – būsimoji plaukų stilistė.

– Ar ne pernelyg greitai, vos antrą kartą susitikę, kuriate rimtus santykius ir gyvenimą po vienu stogu?

– Mes laimingai kartu gyvename. Vertinu kiekvieną dieną. Nieko nebandome skubinti. Nesigirtume ir nekalbėtume apie tai, jei ne vienas paparacas. O jei jau taip įvyko, nesirengiu slėptis. Juolab kad apie mane turi kartkartėmis rašyti – aš iš to gyvenu.

– Ar sau uždavėte klausimą – trys nelaimingos vedybos, tad gal manyje kažkas blogai?

– Ne visos vedybos baigėsi taip, kaip aš norėjau. Kas vienam yra šiukšlės, kažkam yra lobis. Ir sau to klausimo neuždaviau. Jei kartu negyvename – tam yra priežasčių, bet tai – praeitis, jos nekomentuosiu. Jei užduočiau sau šį klausimą, ar esu tinkamas vedybiniam gyvenimui, ar ne, gyvenčiau vienas. Nenoriu žmonių daryti nelaimingų. Bet jei kažkas nori su manimi gyventi, o aš taip pat noriu su tuo žmogumi būti, kodėl to atsisakyti? Būti vienam liūdna ir sunku.

– Skamba ir budistiškai, bet ir šiek tiek paviršutiniškai.

– Man – 57 metai. Natūralu, kad suprantu – šioje Žemėje gyvensiu neamžinai. Tad kodėl turiu galvoti, kas bus po 10, 20 ar 30 metų? Man dabar labai gerai, jei gerai ir kitam – nuostabu! Kodėl turime galvoti, kas bus po 20 metų? Žmogaus gyvybė gali nutrūkti bet kurią akimirką. Žūsta avarijose, per nelaimingus atsitikimus, miršta ir labai jauni. Mano geriausias draugas nuo baisios ligos mirė sulaukęs 24 metų. Mes niekada nežinome, kas bus ateityje. Todėl gyvenkime šiandien.

– Kas yra meilė 57 metų vyrui?

– Lygiai tas pats, kas aštuoniolikmečiui. Niekuo nesiskiria. Viduje jaučiuosi pakylėtas ir laimingas.

– O protas, išmintis?

– Taip, protas neretai trukdo, sako, nedaryk to ar ano, nors širdis tikina priešingai. Yra kazanovų, kurie kiekvieną dieną su kita moterimi, per gyvenimą jų turi 100, 200, 300. Niekada nesituokia ir niekada neišsiskiria. O aš dažniausiai, jei patinkame vienas kitam, įsimyliu ir susituokiu. Jei po to kažkas blogai santykiams – išsiskiriame. Bet tai nereiškia, kad esu kazanova. Mano vedybos niekada nebuvo trumpalaikės.

– O gal jūs – amžinas ieškotojas?

– Ne. Taip susiklostė gyvenimas. Nieko neieškojau. Už mane kažkas viską sutvarkė.

– Nors jūs, kaip prisipažinote, linkęs tuoktis, po dviejų mėnesių draugystės su Rūta dar labai toli iki vedybų?

– Ar vedybos įvyks? Ar jos reikalingos? Nežinau. O gal vieną dieną, jei viskas klostytis gerai, susituoksime dėl teisinių dalykų? Statusas "draugė" – nepatogu, tarsi niekas. Ji jau buvo ištekėjusi, gyvenimas aplaužė ragus, Rūta turi sūnų, ir kalbėti, kad ji jauna ar nepatyrusi gyvenimo – kvaila ir naivu.

– Teigėte, kad vienam kažkas yra lobis, kažkas – šiukšlės. Kas jums yra lobis ir kas – šiukšlės?

– Sunku pasakyti. Charakterio ypatybės: kažkam patinka viena, kažkam kita. Esu labai užsispyręs. Vieniems tai nepatinka, kitiems imponuoja tikslo siekimas. Ką darau, darau tik rimtai ir siekdamas tikslo įdedu visas pastangas.

– Arvydai, kodėl vyresniems vyrams patinka jaunesnės moterys?

– Aš nesirinkau specialiai, kad ji būtų jaunesnė. Taip įvyko. Ji – gražus žmogus. Vienintelis jos trūkumas – jaunystė. Bet ar tai – trūkumas? Ir pasakykite, jei tau patinka jos dvasinės savybės, vertybės, randi bendrą kalbą, koks vyras nenorėtų jaunesnės moters? Nebent tas, kuriam patinka jaunesni berniukai.

A.Vilčinsko mylimoji: apkalbos man nesvarbu

Ji laiminga. Ji ieškojo ne pinigų ir ne vyro-tėvo. 29 metais jaunesnė dainininko A. Vilčinsko mylimoji R. Gajauskaitė emigraciją Airijoje paliko tik dėl mylimo vyro.

– Atsiprašau, sergu, sloga, – atsiprašė Rūta. Net ir užgulta nosis nepaslėpė Gelgaudiškyje gimusios moters suvalkietiško akcento.

– Kodėl būtent jis? Kuo nuginklavo jus Vilčinskas, nors Airijoje, kur jau gyvenote dešimt metų, sulaukdavote daug vyrų komplimentų ir dėmesio?

–  Labai jautrios jo dainos. Jis irgi labai jautrus ir rūpestingas žmogus. Greta Arvydo jaučiuosi labai saugiai. Tai, kaip žinote, svarbu kiekvienai moteriai. Esu jausminga moteris. Ir kai kiti apkalba dėl metų skirtumo, man juokinga. Tie 29 metai man neturi jokios įtakos. Airijoje gyvenau ne vienus metus ir mačiau labai daug kardinaliai skirtingo amžiaus porų. Gal tai dar keista ir neįprasta Lietuvoje, bet ten – ne.

– Vis dėlto juk netrūksta svarstymų, kas bus po dešimties, juolab – po 20 metų? Jam bus 67-eri, jums – 38-eri, jam – 77-eri, jums – 48-eri.

– O jei gyveni su jaunu ir jis tampa neįgalus? Ir sėdi neįgaliojo vežimėlyje? Tuomet pagal tokią logiką jau būtų nereikalingas? Tiktų tik jaunas ir sveikas kūnas? Viskas priklauso nuo žmogaus vertybių ir požiūrio. Skiriasi ir jaunos poros. Be to, gal man kažkas atsitiks ir mane turės prižiūrėti Arvydas.

– Prasitarėte, kad jums labai patinka jautrios Arvydo dainos. Ar nemanote, kad susižavėjote jo dainomis, kūryba, įvaizdžiu, bet ne tikruoju juo?

– Jo dainas mėgstu, esu didelė jų gerbėja. Bet ne su dainomis gyvensiu ir gyvenu. Tikrai ne! Jis labai nuostabus, labai jautrus ir labai rūpestingas žmogus. Turiu šešerių metų sūnų Vytautą. Matau, kaip Arvydas elgiasi su vaiku. Vytautas jį myli, jie – geriausi draugai. Moteris pastebi ir jai svarbu, kaip vyras elgiasi ne tik su ja, bet ir su jos vaiku.

– Jūsų skyrybos ir asmeninė patirtis – labai skausminga? Neabejoju, kad daug žmonių pasakys, kad gal Rūta ieškojo tėviško vyro?

– Žinau, kad daugelis žmonių mano, jog mergaitei trūko tėčio. Anaiptol! Turiu labai nuostabų ir gerą tėtį. Jis visada greta manęs ir mūsų ryšys labai artimas. Man nereikia vyro-tėvo.

– Bet jūsų tėvai neapsidžiaugė sužinoję, kad jūsų mylimasis gerokai vyresnis?

– Tėveliai jį priėmė labai šiltai. Ir mama, ir tėtis mato, kad esu labai laiminga. O nuo tėvų to nepaslėpsi, nes jiems tai labai svarbu. Jie viską jaučia, o kai laimingi jų vaikai, laimingi ir jie.

Mano buvęs vyras vyresnis ketveriais metais. Gyvenome kartu trejus metus. Nebuvau su juo laiminga. Metus gyvenau atskirai. Jis bendraudavo su sūnumi, buvo kartu, mūsų santykiai normalūs, bet jau nebuvome šeima.

Nesu iš tų, kurios laksto po klubus ar restoranus. Nemėgstu naktinio pramogų gyvenimo. Mieliau leisdavau laiką su sūnumi.

– Nebijote, kad  neištversite apkalbų?

– Man tai nesvarbu. Gal sunkiau tėveliams, ypač mamai. Sakau, neskaityk tų komentarų, bet ar ji paklausys?

– Dalis  komentatorių piktdžiugiškai tikina, kad Rūta siekia tik pinigų, be to, Arvydas ir fiziškai neištvers su jauna moterimi.

– (Juokiasi) Jis nėra turtuolis, o aš nesu elgeta ar barakuda. Ir nesu tinginė, kuri nieko neveikia. Airijoje gyvenau dešimt metų, daug dirbau, o ten atlyginimai geresni nei Lietuvoje. Po skyrybų susitvarkiau visus dokumentus. Ir kaip vieniša mama, gaunanti pašalpą, galėjau labai oriai, solidžiai gyventi ir su sūnumi keliauti po pasaulį. Bet po dešimties metų grįžau į Lietuvą.

– Tik dėl Arvydo?

– (Juokiasi) Būtent. Iki to laiko matėmės tik kartą, prieš pustrečių metų. Bendravome internetu. Vis dėlto viską palikusi grįžau dėl jo į Lietuvą, kur pasimatėme tik antrą kartą ir apsigyvenome kartu. Kažkas neįtikima!