Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje atidaryta dailininkų Arturo Aliuko, Pauliaus Juškos ir Rimgaudo Žebenkos paroda "Disciplina Vilnensis".
Kodėl "Disciplina"? Pirmiausia todėl, kad šios parodos autoriai gerai neįsiklauso ir niekaip neišgirsta šio laikotarpio tarpdisciplininių menų mados šauksmo. Vietoj vidinio pajautimo ir gilaus išgyvenimo šiandienių visuomeninių, socialinių, moralinių ir materialinių dvasingumo aktualijų šiuolaikiškumo visi trys kūrėjai kažkodėl labiausiai stengiasi pajusti piešiamų objektų ir subjektų proporcijas, jų tarpusavio santykius.
Šie tapytojai, nepaisydami modernių meninės išraiškos priemonių, dažniausiai renkasi normalias proporcijas, kurios nė kiek nešokiruoja ir nepadeda atkreipti labai užimtų žiūrovų dėmesio. Negana to, šioje parodoje rodomi paveikslai yra nupiešti tradiciniu molbertinės tapybos būdu, aliejiniais dažais ant drobės. Tad kas gi lieka mūsų erdviais Giunnesso rekordų laikais šiai parodai? Tik tapyba – klasikinė dailės disciplina.
Kodėl "Vilnensis"? Pirmiausia todėl, kad šie dailininkai yra vilniečiai. Beje, visi trys autoriai sutinka, kad pirmasis mokytojas ir įkvėpėjas dar ankstyvoje vaikystėje, tik pamėgus piešti, buvo Vilniaus bažnytinio meno paveldas. Kitas labai įtakingas mokytojas ir patarėjas tais laikais, kai parodos dalyviai dar mokėsi įvairiose miesto dailės mokyklose ir būreliuose, buvo Lietuvos valstybinis dailės muziejus.
Nuolatinėse Vilniaus muziejų ekspozicijose buvo galima pamatyti ne tik dailės istorijos rezultatus, bet ir mūsų praeities dailininkų kūrybinio proceso originalių pavyzdžių: eskizai, etiudai, projektai ir t. t. Tad šioje parodoje pasirodantys dailininkai nesupyks ir neįsižeis, jei bus priskirti prie senosios Vilniaus dailės mokyklos tradicijų sekėjų. Šios tradicijos ir estetinės nuostatos profesionaliojoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dailėje ypač aktyviai ėmė reikštis senajame Vilniaus universitete įkūrus Piešimo ir tapybos katedrą.
Visi trys pristatomi kūrėjai yra baigę monumentaliosios tapybos studijas dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje. Žinia, monumentalioji tapyba neįsivaizduojama niekur kitur kaip tik architektūrinėse erdvėse. Garbingiausias klasikinių architektūros formų kūrėjas ir propaguotojas mūsų tėvynėje buvo architektas Laurynas Gucevičius, pelnytai laikomas Lietuvos architektūros patriarchu. Gal būt dėl to tiek A.Aliuko, tiek P.Juškos, tiek R.Žebenkos paveiksluose nesunku pastebėti klasikinius vilnietiškos dailės tradicijos atspindžius, kurie tampa matomi ir savarankiškuose originaliuose kompoziciniuose sprendimuose.
Pasveikins koncertu
Renginio organizatorių nuomone, Vilniaus Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka su savo dvasia bene sėkmingiausiai įkūnija vilnietiškų kultūrinių tradicijų tęstinumą mieste ir todėl yra tinkamiausia pirmajai parodai "Disciplina Vilnensis" prisistatyti viešai.
Ketvirtadienį, liepos 15-ąją, šventinę parodos atidarymo nuotaiką pagarsinti padės klasikinis styginių duetas – Ingrida Rupaitė (smuikas) ir Tomas Petrikis (altas).
Naujausi komentarai